Vasario 16-oji Lazdijuose: iškilmingos mišios, padėkos žodžiai ir laisvės angelų įteikimas

Vasario 16-ąją, Valstybės atkūrimo dieną, Lazdijai pasitiko pakiliai: nuo pat ryto prie namų plaikstėsi trispalvės, languose žydėjo trispalvės specialiai šiai progai sukurtos karūnos.

Šventiniai Vasario 16-osios – Valstybės atkūrimo dienos renginiai prasidėjo Lazdijų Šv. Onos bažnyčioje. Šv. Mišias už  Lietuvą, už jos laisvę kovojusius, jos laisvei dirbančius žmonės aukojo Lazdijų dekanato dekanas Nerijus Žvirblys. Mišių aukoje dalyvavo rajono savivaldybės merė Ausma Miškinienė, savivaldybės tarybos nariai, administracijos darbuotojai, gausus Lazdijų bendruomenės žmonių būrys.

Po mišių per Lazdijus nusidriekė rajono šaulių, kitų šventės dalyvių iškilminga eisena. Ji sustojo prie Adolfo Ramanausko-Vanago paminklo, kurio papėdėje uždegtos atminimo žvakelės, padėtos gėlės. Laisvės kovų didvyriai pagerbti ir prie paminklo kritusiems už Lietuvos laisvę Nepriklausomybės aikštėje. Čia taip pat uždegtos  atminimo žvakelės, padėtos gėlės. Kariai šautuvų salvėmis bei tylos minute pagerbė Lietuvą,  Laisvę, kritusius už Lietuvos laisvę.

Meninė programa, kuri nepaliko abejingų

Iš Nepriklausomybės aikštės šventinė eisena nusidriekė link Lazdijų kultūros centro, kur laukė ypatinga meninė programa, kurią paruošė Lazdijų kultūros centro darbuotojai, kolektyvai bei savanoriai.  

„Nuoširdžiai linkiu kiekvienam iš mūsų – saugoti ir skleisti gerumą, išmintį, kad karta iš kartos augdami žinotų kokia brangi, svarbi ir kaip sunkiai iškovota laisvė supa mus kiekvieną dieną“, – renginio metu kalbėjo savivaldybės merė Ausma Miškinienė.

Merė įteikė tradicinius Vasario 16-osios apdovanojimus – Laisvės angelų statulėlės ir premijas  už nuopelnus Lazdijų kraštui ir valstybei. Atrankos komisijos sprendimu trijų kandidatų darbai šiemet buvo pripažinti ypač reikšmingais.

Laisvės angelais pagerbti:

• Stasys Šaduikis. Gimęs Pasvalio rajone dešimties vaikų šeimoje, tačiau ilgą laiką gyvenantis Kapčiamiesčio seniūnijoje, Lazdijų rajone. Jis – vienas iš Kultūros paveldo bendrijos „Atmintis“ narių, ieškojo ir rinko istorinę medžiagą apie Lietuvos partizanų žūtį. Vienos tokios ekspedicijos metu jam su bendražygiais pavyko atrasti neįkainojamą archyvą, kuris šiandien saugomas Genocido muziejuje Vilniuje, prisidėjo prie užkastų partizanų palaikų paieškų ir jų identifikavimo. Taip pat, visą gyvenimą būdamas sportininkas skynė prizines vietas ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Net ir vyresniame amžiuje jis ryžtingai kovojo su ženkliai jaunesniais varžovais. 2020-ais metais jis išvyko į pasaulio varžybas turėdamas 3-ios stadijos gerklės vėžį. Restauruodavo paveikslus, tapė freskas, prisidėjo prie kultūros paveldo išsaugojimo, meno kūriniais džiugino rajono žmones. Jau daugiau kaip 40 metų Statys aktyviai prisideda prie bažnyčios veiklos, kur susipažinęs su kunigais slapta gabendavo draudžiamą literatūrą, jis padėjo tiesos žodžiui pasiekti tuos, kurie jo troško. Atėjus neramumams ir prasidėjus Sąjūdžiui, budėdavo prie Seimo, vyko į vietas, kur kilo pavojus – Sitkūnų radijo stotį, Kauno radijo centrą, Žaliakalnį. Už tai jis buvo apdovanotas Parlamento gynėjo medaliu.

• Zenonas Sabaliauskas. Gimęs ir augęs Veisiejuose, įgijęs lietuvių kalbos ir literatūros mokytojo specialybę, kurį laiką dėstė Veisiejų, Jiezno, Vainiūnų mokyklose. Ilgametis Veisiejų miesto Tarybos pirmininkas, Veisiejų kaimiškosios seniūnijos seniūnas, Veisiejų seniūnijos seniūnas. Per visus tuos darbo metus pelnė Veisiejų miestelio ir seniūnijos gyventojų pagarbą. Didelį dėmesį skyrė Veisiejų kultūriniam bei sportiniam gyvenimui – 30 metų vadovavo Veisiejų „Dainavos“ futbolo komandai, išleido knygą „Veisiejų futbolas“, ilgametis Alytaus apskrities futbolo federacijos narys, Veisiejų miesto geriausių metų sportininkų dešimtuko rinkimų organizatorius. Jam neatsiejama kultūra – ilgametis, aktyvus Veisiejų šokių kolektyvo „Pušynas“ narys, 25 metus yra vienas iš menininkų plenero „Veisiejų pavasaris“ organizatorių. Renginių vedėjas, visada sukuriantis jaukią renginio atmosferą, puikus skaitovas. Autoritetą užsitarnavęs ne tik kaip Veisiejų seniūnas, bet ir kaip šeimos žmogus.

• Ala ir Valdas Dumbliauskai. Abu gimę 1956 m. Studijavę Šiaulių K. Preikšo pedagoginiame institute, darbus tęsė Lazdijų rajono ugdymo įstaigose. Valdas – keramikos amato puoselėtojas, Ala – aktyviai dalyvavo Lazdijų meno mokyklos, rajono ir šalies kultūriniame gyvenime. Ilgamečiai Lazdijų meno mokyklos dailės skyriaus mokytojais, dirbę nuo pat šio skyriaus įkūrimo pradžios. Ne kartą šių mokytojų mokiniai buvo nuolatiniai respublikinių ir tarptautinių konkursų laimėtojai, šiuo metu tęsiantys dailės studijas ir dirbantys architektūros, dizaino, juvelyrikos, floristikos ir kitose meno srityse. Dumbliauskai ne vienerius metus kūrė kompozicijas miesto rengiamoms „Rudenėlio šventėms“, 2004 metų rudenį sukurta kompozicija, kuri siekianti net 11 metrų ir 73 centimetrus, džiugino Lazdijų miesto ir rajono žmones. Ši sukurta kompozicija pretendavo patekti į Lietuvos rekordų knygą. Mokytojai inicijavo dailės suaugusiųjų ugdymą Lazdijų meno mokykloje, kuris sėkmingai vykdomas mokykloje ir šiandien. Mokytojai Ala ir Valdas Dumbliauskai paliko didelį meninį indėlį Lazdijų meno mokyklos ir Lazdijų krašto istorijoje. Šiai dienai mokytojai aktyvūs Lazdijų rajono kultūrinių renginių dalyviai ir meno puoselėtojai. 
•  
• Lazdijų r. sav. inf.