Geriausia rajono abiturientė renkasi Vilniaus universitetą

Rajono abiturientai jau atsisveikino su mokyklomis, atšventė  išleistuves. Ir susitaikė su tuo, kokie pažymiai įrašyti baigimo pažymėjimuose. Rajone šiemet iš 163 abiturientų, laikiusių valstybinius brandos egzaminus, vos dviejų žinios įvertintos 100 balų: Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos abiturientas Titas Karakas aukščiausią įvertinimą pelnė už matematikos valstybinio brandos egzamino rezultatus, o Seirijų Antano Žmuidzinavičius abiturientė Augustė Bundzaitė – už lietuvių kalbos.

Pernai rajone būta šešių šimtukų, o 2019-aisiais – net vienuolika. „Lazdijų žvaigždės“ kasmet kalbinami abiturientai vienbalsiai teigia, jog egzamino rezultatai ne visuomet atspindi turimas žinias. Dažnai gerą įvertinimą pavyksta gauti dėl daugelio sutapimų ar elementarios sėkmės, kai į egzaminą atkeliauja užduotys, temos, kurias žinai geriausiai. Tačiau didelis apmaudas, kai iki 100 pritrūksta vos vieno ar dviejų balų. Šiemet taip nutiko 4 rajono abiturientams – dviem iš Seirijų Antano Žmuidzinavičiaus gimnazijos, dviem – iš Veisiejų Sigito Gedos gimnazijos. Dalykai, kuriems vos vos pritrūko balų iki geriausio įvertinimo, yra lietuvių kalba ir literatūra, geografija, o dviem mokiniams – anglų kalba. Du moksleiviai, kurie suabejojo savo žinių įvertinimo teisingumu, pateikė apeliacijas.  

Šiandien „Lazdijų žvaigždė“ domisi, kur link suka rajono šimtukininkų keliai. Titą Karaką iš Lazdijų redakcija jau yra kalbinusi ir jo planus sužinojusi anksčiau. Šįkart mūsų pašnekovė – Seirijų Antano Žmuidzinavičiaus abiturientė Augustė Bundzaitė, per baigiamuosius egzaminus pelniusi ir daugiau aukštų įvertinimų.

– Auguste, išduok paslaptį, kokie yra tavo valstybinių brandos egzaminų rezultatai, kiek iš viso jų laikei? Ar tokių rezultatų tikėjaisi? Ar neteikei apeliacijos?

– Laikiau 6 valstybinius brandos egzaminus. Lietuvių kalbos ir literatūros, kaip jau žinote, gavau 100 balų. Geografijos – 99, chemijos – 96, biologijos – 96, matematikos – 89, o anglų kalbos – tik 68 balus. Labai norėjau ir tikėjausi gauti aukštesnį biologijos balą.

Lietuvių kalbos ir literatūros egzamine tikrai nesitikėjau gauti 100.  Bet mane tiesiog ištiko sėkmė.  Pasirinkau rašyti samprotavimo rašinį „Kada prieinama prie kraštutinumų?“, nes buvau gerai išanalizavusi šią temą, skaičiusi reikalingus kūrinius.

Prastą anglų kalbos įvertinimą gavau todėl, kad anglų kalba kaip dalykas man tiesiog nepatiko, valstybinį egzaminą laikiau, nes žinojau, kad jis yra būtinas stojant į aukštąją mokyklą. Apeliacijos neteikiau pasitarusi su mokytoja. Manau, kad ir 99, ir 96 balai yra puikus įvertinimas.

– Kaip tau atrodo, kodėl šiemet tik du rajono abiturientai gavo 100 balų? Gal egzaminai buvo sunkesni?

– Atsakymo tikrai nežinau. Dėl egzaminų sudėtingumo tai abejočiau. Man kaip tik šių metų užduotys pasirodė konkretesnės, aiškesnės, o gal dėl to ir lengvesnės.

– Ar sunku yra gauti 100? Gal yra kokios pirmūnų taisyklės, mokymosi tvarka ar pan.?

– Yra. Reikia mokytis nuosekliai, nepasikliauti sėkme, nepalikti iki galo neišsiaiškintos nė vienos temos, nieko neatidėlioti kitai dienai.

– Jaunimas knygas skaito retai. Jų nemėgsta, prisiverčia perskaityti tik būtinąją literatūrą. O tu?

– Ir aš labiau mėgstu skaityti ne grožines, o mokslines knygas. Net ir būtinosios literatūros kūrinių, jei man nepatikdavo, jų neskaičiau. Pavyzdžiui, „Dėdės ir dėdienės“. Ji man buvo kažkokia sunki, nesuprantama savo turiniu. Labiau patiko užsienio rašytojų kūriniai, o poezija – Lietuvos kūrėjų, ypač Mačernio.

– Ar yra tavo šeimoje ir daugiau moksliukų? Ką jie veikia – dirba, studijuoja?

– Brolis Paulius šiemet baigė bakalauro studijas, studijavo informacinių sistemų programą. Įstojo toliau mokytis į VGTU magistrantūrą studijuoti informacinių sistemų programų inžinerijos.

– Kokie tavo ateities planai? Kur norėtum dirbti – mokyti, dirbti versle ar rinksiesi mokslinį darbą? Kodėl nesirinkai studijų užsienyje?

– Vilniaus universitete studijuosiu biologiją. Visų pirma noriu gerai baigti studijas, o tik paskui rinktis darbą. Gal studijų metu paaiškės, kas man labiausiai patinka ir tinka... Užsienio nesirinkau, nes man, visą gyvenimą praleidusiai kaime, tai atrodė per drąsus žingsnis. Kol kas dar Vilnių teks pratintis... Tačiau nesakau „niekada“. Gal baigusi universitetą sugalvosiu studijuoti užsienyje? O kol kas koncentruojuosi į artimiausius tikslus.

Nijolė Sukackienė, „Lazdijų žvaigždė“ (2024-07-26)