J. Butkevičius: mes mylime ukrainiečius

Ukrainiečiai – ne mūsų tautiečiai, nors karas – baisus dalykas. Atjaučiu... Bet mes, kone neturtingiausia šalis Europoje, visokeriopai stengiamės padėti vargšei į bėdą patekusiai Ukrainai. Pabėgėlius nuo karo priglaudžiame, mokame visokias pašalpas ir t. t.

Rusai ir Putinas nenusileidžia, toliau užima miestus ir kaimus, žudo civilius žmones, degina dronais, kas ranka pasiekiama. O mes, ubagai, visomis išgalėmis stengiamės ukrainiečiams padėti.

Mūsų, senjorų, pensijos mažos, atlyginimai dirbančiųjų taip pat maži, ekonomika šlubuoja, o prezidentas rėkia „padėkime Ukrainai“. Kažkokie pataikūnai vilioja iš lietuvių pinigus ir siunčia į Ukrainą kariaujantiesiems, nors ten vyksta baisi korupcija, pinigai menkai padeda kovoti su priešu.

Bet jei mus užpultų Putinas, vargu ar kuo galėtų padėti mums Ukraina. Tik pasakytų ačiū Lietuvai.

Dar Ukraina – ne Europos Sąjunga ir ne NATO, ir nežinia, kada bus. ,,Draugystė“ stiprėja tarp abiejų šalių, net ir Ukrainos vėliava plevėsuoja šalia trispalvės. Gal ir gražu, bet ne visiems.

Bėdos ukrainiečių – tegul jie ir sprendžia jas. O mes stiprinkime savo valstybę ir be reikalo nešvaistykime pinigų. Prieisime liepto galą, o ukrainiečiai nieko negalės mums padėti.

Tai bus mums smūgis į paširdžius. Ukrainiečiai tik numos ranka ir pasakys „ate, mes esame rusų sudėtyje, viskas baigta, draugystė iširo“.

Juozas Butkevičius, seirijietis, „Lazdijų žvaigždė“ (2024-08-09)