A. Mikelionis: kas kaltas, kad vadovai tampa valdovais

Turbūt visi gerai prisimename dvidešimties metų senumo įvykius, kai tuometiniam Lietuvos prezidentui R. Paksui buvo paskelbta apkalta ir jis buvo pašalintas iš minėto posto. Tuomet R. Paksas važinėdamas su savo komanda po Lietuvą užlipęs ant scenos visai salei susirinkusių žmonių mėgdavo kaip kokią mantrą ar užkeikimą kartoti: aš nekaltas, aplinka kalta. Ši frazė virto sparnuotu posakiu ir dažnai vartojama šnekamojoje kalboje, kai norima kokia nors tema pajuokauti. 

Neretas žmogus, dirbantis valstybinėje įstaigoje ar privačioje bendrovėje, turi vadovaujantį ar vadovaujančius asmenis. Geras, išmintingas, sąžiningas, visus lygiai vertinantis vadovas yra Dievo dovana kiekvienam kolektyvui ir atskiram jos nariui. Deja, tokių vadovų tėra tik vienetai, o didžioji dauguma vadovų pasijunta visagaliais valdovais, kurių nuomonei nė nebandyk prieštarauti, nes sulauksi visos jo rūstybės, o dar ir kolegos vargu ar tave užjaus ir padės, nes kiekvienas yra už save ir nenori ar tiesiog bijosi užstoti nelaimėlį.

Turbūt retas kuris iš mūsų neatsimena rytietiška filosofija remiantis sukurto animacinio filmuko, kai drakonas valdė valstybę ir vis atsirasdavo karžygių, kurie pasiryždavo jį nukauti. Po kurio laiko iš drakono rūmų išeidavo drakono tarnas ir pareikšdavo: maištininkas žuvo, šlovė drakonui! Iš tikrųjų tai maištininkai nugalėdavo drakoną, bet pamatę milžiniškus turtus, šlovę ir galią patys virsdavo drakonais. Taip, išbandymas valdžia yra vienas didžiausių išbandymų žmogaus gyvenime. Retas žmogus, patekęs į kokį nors postą ar net labai aukštą postą, nesusižavi pinigais, savo galia kitiems žmonėms ir išaugusiomis galimybėmis.

Bet daugiausia kalti ir patys žmonės, kurie savanoriškai, nieko neprašomi, savo iniciatyva pradeda neadekvačiai liaupsinti savo vadovus. Na, juk galima savo pagarbą kitam žmogui išreikšti santūriai ir elegantiškai. Juk vadovai mato tuos iki žemės susirietusius garbintojus, pataikūnus ir neretai jiems jaučia net panieką.

Lazdijų rajone daug kas jau nuo 2019 metų garbina ir liaupsiną mūsų merę Ausmą. Ir gal tik vienetai tai daro iš tikros pagarbos. Dauguma ją palaiko ir užstoja vien todėl, kad ji yra merė. Būtų eilinė tarybos narė arba praloštų mero rinkimus, patys karščiausi liaupsintojai nuo jos nusisuktų. Kaip šiuo atveju nepaminėti gero posakio: Dieve, apsaugok nuo draugų, nuo priešų pats apsiginsiu.

O kaip yra dzūkiška į akis žmogui suokti gražius žodžius, o vos tik giriamajam nusisukus lieti ant jo mėšlą. Todėl ir ponia Ausma saugotis turėtų ne savo kritikų ar apžvalgininkų, kurie tiesiai šviesiai rėžia tiesą į akis, o prisiplakėlių draugelių. Ypač tokiais apsimetančių, kurie ponios Ausmos laikosi vien dėl to, kad ji yra valdžioje ir iš jos galima išpešti materialinės naudos.

Algimantas Mikelionis, rašytojas, „Lazdijų žvaigždė“ (2024-07-19)