R. Sadauskas-Kvietkevičius: ar taršos mokesčiai pavers Lazdijų kraštą negyvenama dykyne?

„Dyzelinas Lietuvoje 2030 metais kainuos virš 3 eurų už litrą, net jei nafta nebrangs ir infliacija nemažins euro vertės“, – teigia Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius. Todėl rinkimų metais vien savo traktorių parodymu sostinėje Vyriausybę privertusių nusileisti ūkininkų džiaugsmas ilgai nesitęs. Nepadės nei sumažintas naftos dujų akcizas, nei supaprastinta žaliojo dyzelino naudojimo tvarka.

M. Nagevičiaus teigimu, dyzelino kaina taip išsipūs ne dėl planuojamų daryti reguliacinių pokyčių, o dėl jau priimtų sprendimų.

„Ir joks traktorių „festivalis“ Vilniaus gatvėse to nepakeis, nes tai bendra europinė tendencija“, – įsitikinęs energetikos ekspertas.

Europos žaliojo kurso ir pastangų gelbėti planetą nuo klimato kaitos kainą pajusite ne kažkada kitame dešimtmetyje, o labai greitai, jau kitos Seimo kadencijos pabaigoje. Nes nuo 2027 m. įsigalios nauja europinė taršos leidimų prekybos sistema. Degalų pardavėjai tuomet privalės nusipirkti tiek Europos Sąjungos institucijų rinkai parduodamų taršos leidimų, kiek anglies dvideginio išmeta jų parduodamas dyzelinas, benzinas ir dujos. O tų leidimų skaičius kasmet bus mažinamas 5–6 proc., kad visai užsmaugtų iškastinio kuro vartojimą.

Mums, gyvenantiems atokiame Lietuvos pakraštyje, iš kurio optimizuojant veiklą sparčiai traukiasi visos viešosios ir komercinės paslaugos nuo teismo ir telekomunikacijų operatorių iki medicinos ir bankų, tokios permainos taps jei ne prakeiksmu, tai bent rimtu iššūkiu. Elektriniu paspirtuku iki Alytaus ar Vilniaus nenuvažiuosi, kelių elektrinių „Lazdijai veža“ mikroautobusų visiems neužteks net sekmadienį į bažnyčią nuvažiuoti.

Dėl taršos leidimų drastiškai brangs kurjerių paslaugos, paprasčiausių maisto prekių atgabenimas į parduotuves, ypač atokesnes. Į prekių kainą suguls viskas: ir ūkininkų nuostoliai, ir viso produktus gabenančio transporto pakeitimas į elektrinį.

Matau, kokiais automobiliais važinėja mūsų rajono žmonės. Elektrines transporto priemones rajone galėtumėme ant pirštų suskaičiuoti, apynaujų hibridinių, benzininių ir dyzelinių taip pat gerokai mažiau negu 15–20 metų dūmijančių senienų. Kitaip ir negali būti krašte, kuriame beveik nėra gerai mokamų darbo vietų, o gyventojų daugumą sudaro pensininkai ir artimą minimaliai algai uždirbantys biudžetininkai. Naujo elektromobilio už 30–40 tūkst. eurų tikrai neįpirks nei naujasis Varnėnų bibliotekininkas, nei po ketvirtį etato kelių gretimų savivaldybių gimnazijose turintys ir tarp jų kasdien važinėjantys mokytojai. O kur dar mokyklų geltonųjų autobusiukų pakeitimas elektriniais.

Jeigu šiuo metu turite tokią profesiją, kuri leidžia jums dirbti nuotoliniu būdu iš namų, arba jau gaunate pensiją, tai dar anksti džiaugtis, kad naujoji taršos leidimų tvarka jums nebaisi. Nes namus vis tiek teks šildyti, o malkoms taip pat bus taikoma naujoji taršos leidimų tvarka.

Jeigu dar turite jėgų važinėti dviračiu, tai pats laikas tuos įgūdžius prisiminti. Mokykimės sodinti daržus, auginti vištas, pažinti visas valgomų grybų rūšis. Jeigu netoli namų turite nuosavo miško ar mišku užaugantį žemės ūkio paskirties sklypą, tai neskubėkite jo plynai iškirsti – galėsite bent neapmokestintų sausuolių malkoms prisirinkti ir nesuragėti per speigą.

Viduramžiais dėl kryžiuočių puldinėjimų šiame krašte, kur dabar yra Lazdijų rajonas, plytėjo neįžengiami miškai ir beveik nebuvo gyventojų. Iš naujo žmonės čia pradėjo kurtis tik po Žalgirio mūšio. Jeigu nesugebėsime prisitaikyti prie žaliojo kurso, mūsų kraštas labai greitai vėl gali tapti tokia retai gyvenama dykviete, kurioje klaidžios vilkai ir stumbrai, o rajono savivaldybės tarybą rinks keli šimtai labiausiai užsispyrusių nepalikti savo namų senolių ir būrelis administracijos darbuotojų.

Jeigu per tą laiką nebus karo, naujos pandemijos ar ateivių invazijos, tai žaliojo kurso įgyvendinimas neišvengiamai turės politines pasekmes visose Europos Sąjungos šalyse.  Ūkininkų traktoriai ne tik Lietuvos, bet ir daugelio ES miestų gatvėse – tik pradžia. Laukia tikra žaliojo kurso krizė, kai visos visuomenės grupės pajus, kiek kainuoja gelbėti ant tirpstančių Arkties ledynų nerimaujančias baltąsias meškas ir kylančio vandenyno semiamų egzotiškų salų čiabuvius. Nes turtingoji Europa, kuriai pačiai šiluma kaulų nelaužo, suskubo atsisakyti iškastinio kuro, o Rusija, Kinija, Indija ir visos globaliųjų Pietų šalys tik iš tolo grožėsis mūsų pasiekimais.

Žmonių nuotaikas geriausiai atspindi 2023 m. pabaigoje drastiškai sumažėjęs elektromobilių pardavimas visame pasaulyje. Kuo aiškiau bus juntama Europos Sąjungos plano dekarbonizuoti visą ekonomiką iki 2050 m. kaina, tuo daugiau nusivylimo jis sukels. O žmonių nuotaikos neišvengiamai virs politiniais sprendimais. Todėl tos partijos, kurios pirmosios nusigriebs antižaliąją darbotvarkę, neabejotinai sugebės ant tos bangos išplaukti į valdžią.

Rinkėjų apklausos liudija, kad šiais metais prezidento rinkimus turėtų nesunkiai laimėti Gitanas Nausėda, o jį remianti LSDP gaus daugiausia mandatų naujajame Seime ir nesunkiai suburs centro kairės valdančiąją koaliciją bei formuos naują Vyriausybę. 2027 m. pokyčiai jiems bus toks smūgis, po kurio rinkėjų simpatijų švytuoklės judėjimo krypties dabar niekas nesiimtų prognozuoti. Bet jau tikrai nestatyčiau lažybų punkte nė sudilusio cento už tas politines jėgas, kurios nesuspės pajusti augančio žmonių noro išmesti velniop visą žaliąjį kursą ir ne kovoti prieš klimato kaitą, o prie jos prisiderinti. Ypač mums, gyvenantiems šiaurinėse platumose, kur vasaros karščiai būna ne stichinė nelaimė, o neilgai trunkantis džiaugsmas.

Nemanykite, kad staiga tapau klimato kaitos neigėju ar nepajėgiu suvokti skaudžių jos pasekmių žmonijai. Puikiai suvokiu, kad mūsų laukia gerokai daugiau vasaros audrų, staigių orų permainų, klimato migrantų antplūdis ir augalų bei gyvūnų rūšių judėjimas iš pietų į šiaurę. Bet abejoju, ar priemones prieš klimato kaitą suplanavę ekspertai ir jiems pritarę Europos šalių politikai teisingai numatė, kaip europiečiai reaguos į visas ant jų sprando kraunamas permainas.

Romas Sadauskas-Kvietkevičius (,,Lazdijų žvaigždė", 2024-02-23)