Dar kartą apie kultūrą

Zita Gaušienė, 

Vytauto seniūnaitijos  seniūnaitė

Neseniai „Lazdijų žvaigždėje“ skaitėme žurnalisto Kęsto Sukacko straipsnį „Dėl daugybės švenčių Kultūros centras jau ieško režisieriaus“. Atrodytų, kam reikia tos naujos pareigybės, juk centre dirba nemažai darbuotojų. Tačiau atsakymas aiškus – norima dar aukščiau pakelti kultūros lygį. Kaip teigia Kultūros centro direktorius Arūnas Sujeta, šis žmogus užsiimtų tik režisūra ir nesiblaškytų tarp kitų veiklų. Matyt, tai išties reikalinga – juk iki šiol scenarijus rašė tai vieni, tai kiti.

Taigi čia kalbama apie Lazdijus, rajono centrą. O kas kultūros lygiu rūpinasi kaimuose, nedideliuose miesteliuose? Kas rašo scenarijus, veda renginius, sprendžia įvairius organizacinius klausimus? Tai dažniausiai vienas ir tas pats žmogus.

Aš kalbu apie savo gimtąjį miestelį – Seirijus. Pas mus šviesos židinys yra kultūros namai. Jų siela – kultūrinių renginių organizatorė Germina Ptašnykienė. Tai jos suburti kolektyvai praskaidrina seirijiečių gyvenimą, paskatina ir susiburti, ir padainuoti, ir kojas smagiai pakilnoti. Čia veikia kapela „Savi“ (vadovė pati G. Ptašnykienė), linijinių šokių kolektyvas, vyresnių žmonių tautinių šokių grupė „Kaimynai“, vaikų neformaliojo švietimo būrelis „Nenuoramos“. Antroji kultūros namuose veikianti kapela – „Seirija“. Ją subūrė ir jai vadovauja meno vadovas Vytautas Rutkauskas, kuris taip pat dainuoja duete su Aušra Alenskiene.

Pasidomėjau, kiek renginių įvyko per 2023-uosius metus. Net 28! Jei su atvežamais filmais, būtų 44! Daug tai ar mažai? Spręskite patys. Tai tradicinės šventės – Užgavėnės, Joninės, Rudenėlio, eglutės įžiebimo. Prie tradicinių jau galima priskirti ir vokalinių ansamblių, romansų, gitarų, vestuvinių ansamblių, duetų vakarus. Rengiami ir įvairių įžymių datų minėjimai: Vasario 16-osios, Liepos 6-osios ir kt. Šįmet pirmąkart įvyko „Gelažinės varlės“ festivalis, sutraukęs minias žmonių.

Kiekvienam tokiam renginiui organizuoti prireikia papildomų lėšų. Žinome, koks neadekvatus kultūros srities finansavimas, tad tų lėšų, kurios skiriamos iš biudžeto, nepakanka. Kaimo žmonės juk taip pat nori geros renginių ir susibūrimų kokybės, kaskart naujo ir įdomaus reginio. Tai kaip verstis renginių organizatoriams? G. Ptašnykienė pasakoja, kad jai, kaip ir kitiems kultūros darbuotojams, tenka nemenkai paplušėti ir kaskart galvą pasukti. Dideliems renginiams ji ieško rėmėjų, keičiasi kolektyvais, neatlygintinai važiuoja vieni pas kitus koncertuoti, dalyvauja šventėse, taip įnešdami kažką naujo.    

Koks universalus turi būti tas vienas renginius organizuojantis žmogus! Laimei, šalia Germinos visada yra jos dešinioji ranka – aktyvus saviveiklininkas Tautvydas Turčinavičius. Jis ir renginius padeda vesti, ir kapeloje „Savi“ groja bei dainuoja, ir prireikus aparatūrą sujungia. G. Ptašnykienė sako, kad šaunių padėjėjų turi ir daugiau, todėl padėkoti ji norėtų daugeliui žmonių – tiems, kas gerų žodžių negaili, paremia, paskatina, idėjomis ar darbu prisideda: bibliotekininkei Miglei Šiumbrevičienei, labai išradingai ir daug meninių gebėjimų turinčiai moteriai, ypač padedančiai kuriant scenos puošybą, dviem kultūros namų darbuotojams – kūrikui Antanui Sakalauskui ir valytojai Rimai Tumasonienei, kurie be savo darbų visad pasiruošę pulti į pagalbą, jei tik jos prireikia vykstant renginiams. Germina dėkoja ir saviveiklininkams, randantiems laiko dalyvauti kultūrinėje veikloje, taip pat ir žiūrovams, klausytojams, iš kitur į renginius atvykstantiems žmonėms.

Didelio palaikymo, pritarimo kultūros renginių organizatorė sulaukia ir iš Seirijų seniūnijos darbuotojų. Tiek seniūnė Rita Matusevičiūtė, tiek jos pavaduotoja Lina Sakalauskienė yra geranoriškos, suinteresuotos, kad šviesos židinys, kultūros namai, skaisčiai liepsnotų.

Apibendrindama tai, apie ką kalbėjau, noriu nuoširdžiai padėkoti žmonėms, kurie dirba sunkų, bet visiems mums reikalingą darbą. Manau, kultūros skyriaus vadovai turi ypač vertinti ir skatinti mažų miestelių ir kaimų kultūros srities darbuotojus, darančius viską, kad suburtų žmones nuoširdžiam bendravimui, praskaidrintų jų kasdienybę ir įkvėptų pozityvių emocijų.

„Lazdijų žvaigždė“ (2024-01-26)