Ar teisininko profesija Lietuvoje yra prestižinė?
Tai klausimas, kuris jau kurį laiką nepraranda savo aktualumo. Beveik kiekvienais metais vėl ir vėl iš naujo aiškinamasi, kaip keičiasi teisininko profesijos populiarumas? Kokios jos perspektyvos? Ar praėjus dešimtmečiui, teisininkai vis dar turės darbo?
Tikinantiems, kad tai – vis dar perspektyvus kelias, skeptikai nedelsdami meta klausimus, o kodėl tuomet šie specialistai susiduria su sunkumais, norėdami įsidarbinti?
Teisininkų profesijos kryptys
Visų pirma, reikėtų pradėti nuo to, kad po šiuo, apibendrinančiu profesijos „teisininkas“ pavadinimu slypi daugybė skirtingų teisininkų krypčių. Pagrindinės iš jų, su kuriomis mes susiduriame dažniausiai, tai – advokatas, notaras ir antstolis.
Pavyzdžiui, advokatai atstovauja asmenis teismuose, rengia įvairias sutartis ir kitus dokumentus, teikia teisines konsultacijas juridiniams ir fiziniams asmenims. Notarai oficialiai tvirtina įvairius dokumentus bei sandorius. Taip pat ir užtikrina, kad pastarieji būtų sudaryti teisėtai. Galiausiai, antstoliai, tai – teisininkai, kurie vykdo teismo sprendimus, t. y. išieško skolas, priverstinius padarytos žalos atlyginimus ir kt.
Daugiau sužinoti apie teisininkų profesiją ir su teise susijusias naujienas galite čia.
Teisininkų Lietuvoje – perteklius?
Dažnai teisininkų profesija yra apipinta stereotipų gausos. Vienas jų – tai, kad pastaruoju metu teisininkai išgyvena ne pačius lengviausius laikus. Tokį visuomenės požiūrį didele dalimi formuoja nedidelė darbo vietų teisininkams pasiūla.
Visgi, tai nereiškia, kad teisės studijas universitetuose baigusieji susiduria su sunkumais rasti darbą. Greičiau jau priešingai. Visgi, pradedantieji teisininkai mieliau renkasi dirbti sau, nei įmonėms, biurams ar kontoroms. Kitaip tariant, dirbdami individualiai jie teikia paslaugas pagal sudarytas sutartis vietoje to, kad visą darbo dieną dirbtų vienoje darbovietėje. Būtent tai ir iškreipia bendrą teisininkų pasiūlos ir paklausos vaizdą visuomenės akyse.
Be to, svarbu pažymėti, kad labai dažnai darbo skelbimai teisininkams yra pateikiami tarpusavio komunikavimo puslapiuose ir grupėse, siekiant tikslingai pasiekti tik tuos asmenis, kuriems tokie darbo pasiūlymai gali būti aktualūs.
Reikia pažymėti, kad kaip jau buvo minėta anksčiau, teisininkai nėra vien advokatai, notarai ir antstoliai. Kadangi teisininko profesija yra itin universali, šie specialistai dažnai reikalingi darbui versle, valstybės tarnyboje ir kitose srityse.
Ar ši profesija tebebus paklausi ateityje?
Į tokį klausimą galima atsakyti vienareikšmiškai – taip. Kadangi šios srities specialistų poreikis yra stabiliai aukštas, todėl paklausos sumažėjimas ateityje nėra fiksuojamas. Juo labiau, kad siekiant tapti teisininku, reikia įgyti universitetinį išsilavinimą, priklausomai nuo pasirinktos krypties – siekiant pradėti darbą, reikia išpildyti reikiamus reikalavimus, laikyti egzaminus ar gauti licenciją.
Besibaiminantiems dėl dirbtinio intelekto ir kitų su juo susijusių inovacijų pavojaus, reikia patikinti, kad jos teisininkų poreikio nei dabar, nei ateityje nesumažins. Tačiau galimai, laikui bėgant, taps puikiomis, teisininkų darbą efektyvinančiomis, priemonėmis.
Ar teisininko profesija Lietuvoje yra prestižinė?
Vienareikšmiškai į šį klausimą atsakyti sunku. Akivaizdu, kad reikalingų įgyti kompetencijų ir žinių gausa iš būsimų ar jau esamų teisininkų pareikalauja daug laiko ir praktikos. Todėl, turint omenyje kelią, kurį reikia nueiti, siekiant užsibrėžto tikslo, tai – yra prestižinė profesija.
Kita vertus, licencijos ir išlaikyti reikiami profesiniai egzaminai yra nieko verti, jeigu specialistas neatneša klientui naudos, kurios tikimasi. Tai reiškia, kad visuomenės akyse teisininko profesijos prestižas auga arba smunka priklausomai nuo to, kiek jie pateisina savo klientų lūkesčius.
Todėl, viena vertus, galima teigti, kad teisininko profesija yra tikrai prestižinė. Kita vertus, tai gali tebūti tik skambus lozungas, kuris visai neatsispindi visuomenės turimoje nuomonėje.