Šimtametė garbina darbą, šoka, skaito be akinių, nesilaiko jokių dietų

Birželio 10 dieną Šventežerio seniūnijos Teizų  kaimo gyventojai Petronei Vaikšnorienei sukako 100 metų. Su garbingu jubiliejumi senolę sveikino rajono valdžios atstovai, giminės, artimieji, kaimynai. Šventežerio bažnyčioje už jubiliatę šv. Mišias laikė iš Punsko (Lenkijos) atvykęs  Švč. Mergelės Marijos Dangun Ėmimo bažnyčios vikaras kunigas Marius Talutis.
Rajono mero pavaduotojas Gintautas Salatka jubiliatę apjuosė tautine juosta,  įteikė rajono mero Artūro Margelio sveikinimą, o Šventežerio seniūnė, sveikindama ilgaamžę, džiaugėsi, kad ši, guvi ir sveika, gyvena savo sodyboje, puikiai susitvarko, padedama artimųjų, viskuo aprūpinta, niekam  nekelia jokių problemų.
Kaip pasakojo Meteliuose gyvenanti senolės vyriausia anūkė Rita Matusevičiūtė–Bražinskienė, močiutė ištekėjo būdama 25–erių už daug vyresnio 52 metų dvarininko sūnaus. Su juo susilaukė trijų dukrų ir sūnaus. Našle liko 56–erių metų, bet antrąkart neištekėjo. Savo gyvenimą paskyrė vaikams ir anūkams. Vyriausia dukra, Ritos mama  Alė Stasė Matusevičienė, gyvena Meteliuose, kiti du vaikai įsikūrę Kaune, vienas Alytuje. Senolė turi 8 anūkus ir 13 proanūkių.
,,Močiutė visą gyvenimą labai daug dirbo – ne tik namuose, bet ir tuometiniame kolūkyje. Išėjusi į pensiją dar ilgokai triūsė fermoje sarge. Vėliau irgi nemėgo sėdėti rankų sudėjusi, nuolat sukosi nuosavoje sodyboje Teizų kaime. Net perkopusi 90–metį pati sodyboje vasarą susirinkdavo obuolius, juos priduodavo supirkėjams. Stengėsi, kad gamtos dovanos neprapultų perniek, kad besivoliojantys vaisiai neterštų aplinkos, negadintų sutvarkyto sodybos vaizdo. Ne tik pati visada dirbo, kiek galėjo, bet ir savo vaikams bei anūkams neleido dykinėti, visuomet lenkė prie darbo“, – teigė Rita. Anot jos, močiutė kilusi iš ilgaamžių giminės. Gimtadienio iškilmėse dalyvavo ir jos brolis iš Simno, skaičiuojantis 98 metus. Sesuo irgi nugyveno ilgą amželį, mirė būdama 99–erių.
Pasak vyriausios anūkės, senolė maistui didelės reikšmės neteikė, nesilaikė jokių dietų, valgė ir mėsą, nes laikė avis, žąsis, antis. Kepė naminę duoną, dzūkiškas bulvines bandas. Tik vyresniame amžiuje jau dažniau ragauja košes.
P. Vaikšnorienė, net ir sulaukusi 100–ojo gimtadienio, gyvena savo namuose ir, padedama pagalbininko, puikiai juose tvarkosi. Reikalui esant, netgi rankomis drabužius išsiskalbia. Ji yra šviesaus proto, neblogos atminties, iki šiol skaito be akinių. Mero sveikinimą puikiausiai perskaitė pati, be niekieno pagalbos. Mėgsta pažiūrėti įvairias televizijos laidas, tarp jų – žinias. Domisi įvykiais Lietuvoje ir pasaulyje. Myli žmones ir nori su jais bendrauti. Domisi, kaip jie ir jų artimieji gyvena. Pas senolę užsuka giminės, kaimynai, pažįstami. Labai mėgsta pajuokauti. Per savo jubiliejų susirinkusius pakvietė išgerti už jos jaunas dieneles...
Po šv. Mišių visi susirinko jubiliatės sodyboje Teizuose, kur prie namo buvo pastatytas didelis ąžuolinis  kryžius. Jį padovanojo Kaune gyvenanti sukaktuvininkės dukra verslininkė Vitalija, užsiimanti medienos ruošos verslu. Kryžių nupintu žalumynų vainiku papuošė senolės kaimynė Aldona Stučkienė. Naująjį kryžių pašventino Punsko vikaras kunigas Marius Talutis. Susirinkusieji sugiedojo šventą giesmę ,,Kryžius šventas“, sukalbėjo litaniją ir sugiedojo Lietuvos himną.  Tada visi bendravo prie vaišių stalo. Svečius linksmino vietiniai muzikantai Karsokai, kuriuos pagroti ir padainuoti paprašė pati jubiliatė. P. Vaikšnorienė per savo šventę ne tik juokavo, sakė tostus,  kalbino susirinkusius, bet ir šoko.
,,Buvo labai smagu visiems kartu pabūti, pagerbti močiutę, sulaukusią tokio garbingo jubiliejaus. Šventė buvo be pompastikos, bet labai jauki ir šilta. Nuoširdžiai dėkojame rajono mero pavaduotojui  G. Salatkai ir Šventežerio seniūnei Aldonai Burbienei, suradusiems laiko pabūti bažnyčioje, kurioje  vyko šv. mišios, ir apsilankyti močiutės sodyboje, kryžiaus šventinimo ceremonijoje. Esame sužavėti ir Punsko  vikaru  M. Talučiu, aukojusiu mišias, bei jo šiltu bendravimu. Ačiū visiems, dalyvavusiems šventėje“, – sakė R. Matusevičiūtė–Bražinskienė.

Dalia Švetkauskaitė, „Lazdijų žvaigždė“