A. Mikelionis: kokia katė perbėgo tarp A. Miškinienės ir A. Margelio?

Iš pradžių šį straipsnį planavau pavadinti „Eilinis atsitiktinumas ar gerai suplanuota keršto akcija“, bet gerai pagalvojęs vis dėlto nutariau, kad apie tai, ką rašysiu, byloja nemažai akivaizdžių faktų ir žodelis „ar“ šiuo atveju visai netinka.

Visi gerai prisimename, kai 2019 metų pavasarį rinkimus laimėjo ponia A. Miškinienė ir Lazdijų rajoną valdyti pradėjo valstiečių ir konservatorių koalicija, prasidėjo kai kam itin nemalonus faktas kaip kadrų valymas. Ir arkliui aišku, kad iš darbo buvo vejami A. Margelio aplinkos žmonės, dirbę savivaldybėje ar jai priklausančiose įstaigose. Žinoma, viskas buvo atliekama tvarkingai ir pagal įstatymo raidę. Niekas prievarta žmonių neišvarydavo į gatvę – jiems tiesiog būdavo duodama suprasti, kad geriau išeitų savo noru, o už tai jie gaudavo kelias išeitines pinigines išmokas. Iš tiesų, kas geriau: išeiti lyg ir savo noru ir gauti daugiau ar mažiau solidžią sumelę ar būti išspirtam be nieko? Juk būdavo aišku iš anksto: ar tu spyriosiesi, ar ne, bet galutinis rezultatas vis tiek bus vienas ir tas pats. Taigi A. Margelio aplinkai priklausantys darbuotojai buvo genami iš darbo ir svarbiausia, kad prie to net ir norint formaliai nebuvo galima prikibti. Savivaldybės galva ir kiti politikai tik nekaltai skėsčiodavo rankomis tarsi sakydami: ko jūs visi iš mūsų norit, juk žmogus savo noru išėjo iš darbo. Negi jį laikysi prievarta darbe?

Vėliau viskas nutilo, nurimo ir gyvenimas bei darbai savivaldybėje tekėjo įprasta vaga. Buvo pabaigti dar ankstesnėse kadencijose pradėti darbai, kai kas sukurta iš naujo, pertvarkyta, padaryta ir klaidų. Žodžiu, bėgo eilinės darbo dienos vadovaujant jaunajai ir žaviajai merei A. Miškinienei bei valstiečių ir konservatorių valdančiajai koalicijai. Vėliau savivaldybės laivą kaip reikiant įsiūbavo valstiečių ir konservatorių rietenos ir barniai, kurie pasibaigė pastarųjų išėjimu iš valdančiosios koalicijos. Bėgo diena po dienos, savaitė po savaitės ir tuoj beliks tik vieni metai iki kitų savivaldybių merų ir rajonų tarybų rinkimų. Juokais galima perfrazuoti pačios baisiausios žmonijos nelaimės – komunizmo – teoretikus K. Marksą ir F. Engelsą: „Artėjant revoliucijai klasių kova stiprėja.“ Pritaikant šį posakį Lazdijų savivaldybės atveju galima pasakyti: artėjant rinkimams kova tarp Lazdijų valdžios ir opozicijos stiprėja. Tik savivaldybėje kiek anksčiau ir šiuo metu merės A. Miškinienės ir jos kompanijos kova nukreipta į buvusio Lazdijų mero aplinkos žmones ir gimines, dirbusius ar tebedirbančius rajono savivaldybėje ar jai pavaldžiose įmonėse. Iš darbo buvo atleista viena tarybos narė, kuri priklauso judėjimui „Pirmyn! Kartu mes galim.“ Ne taip seniai iš darbo buvo atleistas mero giminaitis. Šiuo atveju neregėtą uolumą ir aktyvumą pademonstravo vieno savivaldybės skyriaus vedėja, kuri ant šio darbuotojo piktybiškai buvo užsisėdusi ne vieną ir ne du mėnesius.

Dabar tokį pat neregėtą uolumą ir principingumą demonstruoja vienos Lazdijų rajono savivaldybės įmonės vadas. Šis žmogus toli eis, nes taip rūpinasi savo darbuotojų sveikata, kad kelis iš jų tikrintis sveikatos pasiuntė net į Kauną! Lazdijų medikai mat pasirodė per prasti... Tik vėl sutapimas – du darbuotojai priklauso judėjimui „Pirmyn! Kartu mes galim“, o vienas iš jų – net A. Margelio giminė... „Ar ne per daug sutapimų, ponai prisiekusieji tarėjai!?“ – norisi paklausti cituojant legendinį „Dvylikos kėdžių“ personažą.

Noriu priminti vieną praėjusių metų Lazdijų rajono savivaldybės posėdį, kurio metu valdančiųjų dar buvo mažuma, o A. Margelio judėjimas ir konservatoriai vieningai atmetė net tris merės pasiūlytus klausimus. Ponia Ausma tuo metu net nebandė nuslėpti savo nusivylimo. Kas gali paneigti, kad dabartinis rajono valdžios kasimasis po judėjimo „Pirmyn! Kartu mes galim“ narių ir mero giminių pamatais nėra atsakas į ponios merės teiktų klausimų minėtame tarybos posėdyje blokavimą.

Algimantas Mikelionis (,,Lazdijų žvaigždė", 2022-01-21)