R. Sadauskas-Kvietkevičius: vokiečiai nori prikelti mamutus – geresnės vietos už mūsų rajoną tam nesuras

Bjaurioji rudens dalis, kai lietus nesiliauja visą savaitę, o termometras rodo vienaženklius skaičius, atgena visokių niūrių minčių. Ypač kai kelis kartus per savaitę važiuoju skersai ir išilgai mūsų rajoną nuo Krosnos iki Veisiejų ir nuo Kapčiamiesčio iki Krikštonių. Visur tas pats vaizdas: vasarą dar kažkiek atgydavę sodybos niūriai žvelgia tamsiomis langų akiduobėmis, plentu gali važiuoti pusvalandį ir nė vieno automobilio nesutikti.
Iš smalsumo atsiverčiu Užimtumo tarnybos tinklapį – siūlomų darbo vietų sąrašas vos sutelpa į tris puslapius. Bet du trečdaliai pasiūlymų prie Lazdijų rajono įdėti tik todėl, kad juos pamatytų darbo ieškantys lazdijiečiai, nors su mūsų kraštu nieko bendro neturi. Siūlomos komandiruotės į užsienį, labiau primenančios tarpininkų organizuojamą prekybą žmonėmis, arba darbai didžiuosiuose šalies miestuose. Iš tikrųjų Lazdijuose reikia tik matematikos mokytojo ir darželio-mokyklėlės direktoriaus pavaduotojo, o paprastam žmogui siunčiama labai aiški žinia – nešdinkis iš čia neatsisukdamas, jei tik pensijos dar nesulaukei, o karantininės išmokos jau pasibaigė.
Jei prieš keletą metų čia dar sklandė kažkokios vizijos apie mėsinių galvijų ganymą tarp nederlingų Dzūkijos kalvelių, tai dabar net ir kariuomenės poligono sumanymas nutolo, nes ministerijos vadovų žvalgytas vietoves kerta svarbios tarptautinės dujų ir elektros tiekimo linijos.
Kam galėtų tikti beveik be gyventojų likęs Lazdijų kraštas? Investuoti čia į kažkokią gamybą niekas neišdrįs, nes kvalifikuotų ar bent norinčių ir netinginčių dirbti žmonių gali tekti ilgokai paieškoti. O gal tiesiog stinga vietinių politikų noro tokius investuotojus čia prisikviesti, kad didesnėmis algomis nenuviliotų darbuotojų iš jau veikiančių vietinių verslų, mokančių žmonėms minimalias algas?
Tokia beveik sąmokslo teorija aš ir pats nelabai tikiu. Panašiau, kad vietinės valdžios vyrai ir moterys tiesiog neturi tam laiko per kasdienius viešojo administravimo reikalus, pasistumdymą dėl valdžios, intrigas ir intrigėles. Vos spėjo rajono savivaldybės vicemerą išėsti, dabar reikia spręsti, ar pasiliks nuomonių įvairovės vis labiau netoleruojančio Ramūno Karbauskio partijoje, ar išeis su Sauliumi Skverneliu kurti naują politinę jėgą. O kur išeiti, jei tos partijos dar nėra, tik nedidelė frakcija Seime, sulipdyta iš Ramūno jau nuskriaustųjų arba atsitiktinių perbėgėlių?
Iki rinkimų maratono, prasidėsiančio savivaldybių rinkimais 2023 m. pavasarį ir pasibaigsiančio naujo Seimo išrinkimu 2024 m. spalį, dar liko pora metų, per kuriuos Lazdijų rajonas bus minimas nebent kaip nelegalių migrantų pamėgta valstybės sienos kirtimo vieta. Nes savo Seimo nario, atstovaujančio lazdijiečiams valdančiojoje daugumoje, nesusipratome išsirinkti, o dabartinis vienmandatininkas, net ir jo partijai būnant valdžioje, aktyvumu nestebino. O liūdniausia, kad neturime įkvepiančios vizijos, originalaus plano, kuris sutelktų čia dar likusius žmones bendram tikslui ir priverstų patikėti krašto ateitimi.
Vokiečių verslininkas ir biomokslų bendrovės „Colossal“ įkūrėjas Benas Lammas, pasitelkęs CRISPR genetinę technologiją, žada naujam gyvenimui prikelti prieš 11 tūkst. metų išnykusius mamutus.
Sovietmečiu Lietuvoje atkurta stumbrų banda šiuo metu perkeliama į Varėnos rajone už Europos Sąjungos fondų lėšas įrengiamą stumbryną. Bus darbo vietų čiabuviams, tikimasi turistų, trokštančių tuos girių milžinus pamatyti, antplūdžio.
Kadangi Lazdijų rajonas tuštėja dar sparčiau už Varėnos, tai dar galime suspėti pirmieji pasiūlyti „Colossal“ vadovams mūsų krašte steigti mamutyną. Priežiūros jiems daug nereikės – kailis storas. Galės nugraužti apleistose žemėse plintančius uosialapius klevus, slampinėti tarp tuščių sodybų griuvėsių. Bus į ką baidarėmis praplaukiantiems turistams pažioplinėti, o gal kokį specialų pažintinį pasivažinėjimo maršrutą apsimokės įsteigti kaip filmo „Juros periodo parkas“ pirmojoje dalyje.
Pramiegojusiems pasaulio pažinimo pamokas pradinėje mokykloje priminsiu, kad mamutai yra išnykusi straublinių būrio, dramblinių šeimos žinduolių gentis. Paskutiniai vilnoniniai mamutai dar buvo išlikę Rusijos tolimos šiaurės Vrangelio saloje prieš 3700–4000 metų, kai Senovės Egipte jau buvo statoma Cheopso piramidė.
Investicija į mamutyną mūsų krašte turėtų ir gilią simbolinę prasmę, nes mamutai čia lyg gyveno iki atsikraustant pirmykščiams žmonėms, tai galės vėl užimti savo vietą, kai jų nebeliks. Nes dabartinės investicijos į elektrą iš saulės šviesos gaminančių plokščių laukus taip pat pirmiausia skirtos negyvenamoms dykroms įveiklinti. Tik kur nors Sacharoje joms bent saulės šviesos debesys neužstoja, o štai mamutams ten būtų per karšta.
Galite nedėkoti, kad savo rajonui tokią plėtros viziją dovanoju nemokamai. Negaila, čia juk visų mūsų bendras interesas kažkaip iš beviltiško šių dienų sąstingio drauge išsivaduoti ar bent sarkastiškai pabaksnoti apsnūdusius rajono politikus. O gal ims ir atsibus.

Romas Sadauskas-Kvietkevičius (,,Lazdijų žvaigždė", 2021-09-24)
Š. Mažeikos nuotr.