R. Sadauskas-Kvietkevičius: žinau, ko nepadarei šią vasarą

Iš trijų vasaros mėnesių amžinybės liko tik vienas, o vakarais vis garsiau čirškia žiogai, per visą plento plotį lėtai ropoja javų kombainai, o prekybos centruose lauko kepsnines ir kremukus nuo saulės keičia mokyklinės kuprinės. Ar šiemet jų prireiks, ar dar nežinia, kiek laiko vaikams teks mokytis nuotoliniu būdu iš namų, priklausys tik nuo mūsų pačių apsisprendimo.

Per tokią kaitrą, neriant į gaivias Dusios ar Snaigyno bangas, mažiausiai norisi galvoti apie COVID-19 užsikrėtimų skaičius. Tai ir negalvojam. Tik jie nuo to nenustoja didėti, augimo kreivės pradeda atkartoti pernykščio rudens formas. Paskui ėmė pildytis ligoninių reanimacijos skyriai, keliuose atsirado policijos postai, virusas atėmė iš mūsų ir Kalėdas, ir Velykas. O ne vienai šeimai – ir artimuosius, kurie dar ilgai galėjo džiaugtis gyvenimu.

Skaudžias pandemijos pamokas dzūkai įsisavino bene geriausiai šalyje, todėl oficialiame vakcinacijos statistikos žemėlapyje visos mūsų regiono savivaldybės nuspalvintos žaliai. Visose bent po vieną skiepą jau gavo per 50 proc. gyventojų, nors nuo pirmaujančio Alytaus rajono atsiliekame daugiau kaip dešimčia procentų.

Vangiausiai skiepijasi moksleiviško amžiaus jaunimas. Amžiaus grupėje nuo 12 iki 15 metų Lazdijų rajone šios savaitės pradžioje buvo pasiskiepiję vos 13 proc. jaunuolių, ir nepanašu, kad jų eilės rikiuotųsi prie policijos komisariate įrengto vakcinavimo centro arba šeimos gydytojų kabinetų.

Užtardamas mūsų jaunimą privalau paminėti, kad tokia nemaloni statistika turi ir objektyvių priežasčių. Ilgą laiką tokio amžiaus jaunimas išvis neturėjo teisės skiepytis, o medikai kartojo, kad jaunimas dažniausiai serga besimptome COVID-19 forma arba taip lengvai, tarsi tai būtų menkas paršalimo virusas. Negana to, baugino pasakojimai apie organizmo imuninį atsaką į skiepus, jauniems vakcinuotiesiems pasireiškiančius retus šalutinio poveikio simptomus.

Sąmoningai čia neminėsiu visų antivakserių platinamų melagienų, nes jos dažniausiai veikia kritiškai vertinti kažkieno atsiųstų nuorodų į rusiškai įgarsintus „Youtube“ filmukus neišmokusių vyresniųjų. O mūsų jaunimo taip lengvai neapmulkins – internete jis gyvena nuo mažų dienų.

Situaciją iš esmės pakeitė Delta (indiškosios) atmainos plitimas. Britanijoje, Izraelyje ir kitose anksčiau už Lietuvą daugiau kaip pusę gyventojų paskiepijusiose šalyse šia atmaina užsikrečia ir serga, kartais net labai sunkiai, daugiausia dar nepaskiepytas jaunimas. Mūsų ligoninių medikai taip pat jau pastebi, kad į reanimaciją dėl COVID-19 komplikacijų patenka vis jaunesni pacientai.

Iki rugsėjo, kai vėl visi susitiksite mokyklose, jums kaip tik liko laiko gauti dvi vakcinos dozes. Net jei bijoti viruso jūsų neįtikinsiu, tai pasiskiepyti verta vien dėl to, kad prasidėjus mokslo metams nereikėtų reguliariai testuotis, turėtumėte galimybę patekti į renginių vietas, keliauti ir mokytis be jokių suvaržymų.

Atsisakantiesiems skiepytis rudeniop jų tikrai bus vis daugiau ir daugiau. Šią savaitę periodiškas testavimas privalomas tapo nepersirgusiems ir nepaskiepytiems krovinių ir keleivių vežėjams, laisvalaikio, pramogų, kultūros sričių, maitinimo įstaigų darbuotojams, kariams, viešojo administravimo subjektų darbuotojams bei žmonėms, kurie dirba su į Lietuvą atvykstančiais nelegaliais migrantais. Vis garsiau diskutuojama, kad labai greitai už testus jiems gali tekti užsimokėti patiems, o valstybė jų nekompensuos.

Atsisakius ar dėl kitų priežasčių neatlikus privalomo periodinio testavimo, darbuotojas gali būti laikinai nušalintas nuo darbo, nemokant jam atlyginimo iki tos dienos, kol pasitikrins, ar neserga užkrečiamąja liga. Vis daugiau Europos šalių jau dabar nustato sąrašus pareigybių, kurias užimantiems asmenims bus privaloma pateikti savo darbdaviui pažymą, kad jau pasiskiepijo nuo koronaviruso. Neišvengs to ir Lietuva – medikai, mokytojai, pareigūnai, viešojo maitinimo įstaigų, prekybos ir pramogų verslo darbuotojai privalės turėti galimybių pasus, kaip autobuso vairuotojas privalo pasitikrinti regėjimą, ar sugebės įžiūrėti kelio ženklus.

Skiepytis atsisakantį mokytoją kartą jau esu palyginęs su Dievu netikinčiu kunigu, todėl nesikartosiu. Rugsėjį tą klausimą, ar jau pasiskiepijo, mūsų šaunieji pedagogai neišvengiamai išgirs iš savo mokinių. Patikėkite, vaikai viską kuo puikiausiai supranta, todėl bet koks išsisukinėjimas nuo tiesaus atsakymo arba sąmokslo teorijų apie neva abejotiną skiepų veiksmingumą citavimas iš mokytojo autoriteto paliks tik skutus – ar jums tikrai to reikia?

Politikai, pramogų pasaulio žvaigždės, įtakingi medikai bei dvasininkai agituoja mus skiepytis arba dedasi prie skeptikų, bet sprendimą, lemsiantį, kaip gyvensime artimiausiu metu, kiekvienas priimame asmeniškai. Ir taip pat asmeniškai esame atsakingi už jo pasekmes, kad tai, ko nepadarei šią vasarą, rudenį nesugriautų visų gyvenimo planų.

Romas Sadauskas-Kvietkevičius (,,Lazdijų žvaigždė", 2021-07-30)
Š. Mažeikos nuotr.