A. Miškinienė: svarbiausi čia – VAIKAI, ne pinigai

Pastarosiomis savaitėmis įsisiūbavus diskusijai apie Vaikų ligų skyrių, jam skiriamą finansavimą iš savivaldybės biudžeto bei kito rajono patirtį, buvo praleistas vienas reikšmingas niuansas – Vaikų ligų skyriaus Lazdijų ligoninėje nėra jau daugiau kaip trejus metus. Iš skyriaus poskyriu jis tapo nusprendus ankstesnei savivaldybės tarybai. Tuomet buvo beveik perpus sumažintas lovų skaičius. Dabar spaudoje pateikiami klausimai (Kodėl Vaikų ligų skyriuje mažai ligonių? Kodėl neguldomi ligoniai į šį skyrių?), manau, buvo užduodami ir tada. Akivaizdu, kad situaciją, kai mažųjų kraštiečių tada dar gyvavusiame Vaikų ligų skyriuje nebuvo daug, ligoninė jau išgyveno, o tarybos nariai priėmė atitinkamą sprendimą. Neabejoju, kad jis buvo labai atsakingai įvertintas ir pagrįstas, o ilgametis rajono vadovas A. Margelis, pritardamas Vaikų ligų skyriaus virsmui poskyriu, turėjo tam nenuginčijamų argumentų.
Mano turimomis žiniomis, tie argumentai buvo specialistų trūkumas bei ekonominės priežastys. Man svarbiausi – šio krašto vaikai ir jų sveikata, ne pinigai. Juk nediskutuojame dėl vaikų švietimui ir ugdymui skiriamų milijonų. Žinome, kad mūsų vaikai verti geriausių sąlygų mokyklose su kūrybingiausiais ir profesionaliausiais mokytojais. Besąlygiškai skiriame tam dideles pinigų sumas, tad skaitant teiginius apie Vaikų ligų poskyrio gyvavimą kaip apie nuostolingą veiklą arba priešingai – kaip apie pinigų šaltinį, norisi giliau įkvėpti. Juk kalbame apie tai, kas nėra įkainojama – apie gyvybę ir sveikatą.
Klausimas šioje situacijoje yra svarbus tik vienas: ar mes turime pakankamai savo srities profesionalų, kurie 24 valandas per parą būtų pasiruošę vaikams tiksliai diagnozuoti ligą ir paskirti efektyviausią gydymą? Tik įvardiję nepagražintą atsakymą į šį klausimą galėsime priimti teisingus sprendimus. Juk nė vienas nenorime įsivaizduoti, kas būtų, jei netektume vaiko vien dėl to, kad nesugebėjome laiku suteikti pagalbos, nes neturėjome atitinkamos specializacijos gydytojo, reikalingos įrangos ar dar kažko. Tuomet garbiųjų politikų kelti klausimai apie poskyrio gyvavimą ar finansavimą nebebūtų svarbūs. Svarbi būtų tik neišgelbėta gyvybė, kuri mums visiems paliktų klausimą: kodėl laiku nebuvo priimti atitinkami sprendimai? Tad kviečiu kolegas, politikus ir visus, kuriems rūpi, visų pirma išsiaiškinti realią situaciją Vaikų ligų poskyryje, tuomet argumentais, o ne emocijomis vadovaujantis bendru daugumos sutarimu priimti sprendimus.
Merė Ausma Miškinienė („Lazdijų žvaigždė“, 2021-04-23)