Krosnos mokyklos pasaulis: po truputį ir po nedaug, bet nuolatos
Pirmokėliai, jų mamos ir mokytoja Zita Noruvienė (pirmoje eilėje kairėje).
Tai kas, kad jau rugsėjo 2–oji, bet vasara dar čia: ir apčiuopiama, ir matoma. Naujų mokslo metų šventė prasideda Šv. Mato bažnyčioje, kur mišias aukoja ir susirinkusius, giedant įstabiam Krosnos bažnyčios chorui, laimina Šeštokų parapijos klebonas Eugenijus Naujalis. Netrukus Krosnos mokyklos kieme senolio ąžuolo (mokyklos puošmenos ir tvirtybės simbolio) draugijoje prasideda 157–ieji Krosnos mokyklos mokslo metai (kaip gerai, kad mums nereikia jokių šventinių dekoracijų, kai turim šitokį ąžuolą).
Skambant „Laumžirgių vasarai“ kvapnių vasariškų gėlių puokštę apglėbusi Akvilė Kančytė sukasi valso ritmu ir pradingsta... ir išsineša... vasarą. Kiek graudu, bet ir linksma, nes šventės vedėjos Augustė Pliuskytė ir Monika Montvilaitė šmaikščiai pristato tądien į šventę atvykusiuosius ir kaip tik išmano, taip linksmina į jas žiūrinčiuosius. Pavyzdžiui, nežinantiems paaiškina, ką reiškia žodis moksleivis: sudaro jį lietuviškas mokslas ir angliškas slave (liet. vergas). Būdamos labai atsakingos vedėjos paaiškino, jog mokslininkai to dar nenustatė, tačiau iš kurios pusės bepažvelgsi, moksleivis reiškia mokslo vergą. Mūsų mokykloje nelabai suprasi, ar čia rimtai, kas sakoma, ar tik juokaujama. O jei dar renginį, kaip kad šį, režisuoja dramos vadovė Daina Leščikaitė, tai patys suprantat...
Šventėje taip pat trumpai apžvelgėme, kas įvyko, kai buvome išsiskyrę. Birželio pabaigoje iš Krosnos mokyklos išėjo jos direktorius Regimantas Jasevičius, liepą Krosnos parapiją ir mokyklą paliko klebonas Juozas Klimavičius, o šalyje pasikeitė prezidentai: vietoj Dalios Grybauskaitės turime Gitaną Nausėdą. Rugpjūtį minėjome Baltijos kelio 30–metį ir 26–ąsias Raudonosios armijos „iškraustymo“ iš Lietuvos metines. Šie įvykiai svarbūs, nes prisimindami ir paminėdami juos formuojame savo pasaulio suvokimo horizontą ir pratęsiame kitų egzistenciją.
Krosnos mokyklą, kaip ir bet kurią kitą, galima palyginti su Lietuva, jos tauta. Įsiminė straipsnyje „Stebuklinė pasaka apie gerovę ir laimę“ signataro, literato, vertėjo Virgilijaus Čepaičio pasakyta, kad jei tauta nori būti tauta, ne tik gerai gyventi siekiančiųjų sambūris, reikia, kad kažkas ją cementuotų. „Paprastai tai daro istorija. <...> Gal tautą cementuos laisvės kovotojų atminimas, jei suvoksime, kad jie laikydami rankose Trispalvę, kovėsi ne tik už laisvę ja mosuoti.“ Tai pasakytina ir apie tautą, ir apie mokyklą. Aišku, jei žvelgsime giliau ir ne tik statistiniais rodmenimis puikuosimės.
Mažai tautai, kaip ir mažai mokyklai, svarbūs partneriai. Kaip gera, kad jų mes turime daugybę. Ir tądien mokiniams, jų tėveliams ir mokytojams susiklausymo bei tvirtybės linkėjo Krosnos seniūnė Valda Žukauskienė.
Klebonas Eugenijus Naujalis patarė mokiniams ne tik ausimis, bet ir širdimi klausyti to, ką nori perduoti mokytojai. Dar prisiminė, kad mažas dykas buvo ir lotynų kalbos nelabai noriai mokėsi, manydamas, kad ko jau ko, bet šios kalbos jam niekada neprireiks.
Dalius Mockevičius, buvęs Krosnos mokyklos mokinys, dabar Lazdijų rajono švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyr. specialistas, laikinai einantis vedėjo pareigas, žvelgdamas į pirmokėlius, pavadintus balionėliais (kiekvienas jų laikė po balioną ir apie juos tuoj papasakosiu), prisiminė, kad prieš 41–erius metus ir jis taip iškilmingai su kiek smarkiau plakančia širdimi pradėjo kelionę į žinių šalį. Patikinęs, kad nei kiek nepataikauja, Dalius Mockevičius gyrė mokyklą už jos akademinius ir sportinius rezultatus. Nesimaivau ir tikrai tuo džiaugiuosi.
Svečias perskaitė ir Lazdijų r. merės Ausmos Miškinienės sveikinimą. Jame šiems mokslo metams įsidėmėjome šį palinkėjimą: „Būkite bendruomeniški, kūrybingi, kasdien tobulėkite, dalinkitės išmintimi ir drąsiai įveikite naujų mokslo metų iššūkius!“ Kodėl šį? O todėl, kad 2020 metus Seimas paskelbė Mokyklų bendruomenių metais ir dar todėl, kad iššūkiai mums patinka.
Lazdijų rajono policijos vyriausioji tyrėja Ugnė Tankevičiūtė kvietė mokinius tapti jaunaisiais policijos rėmėjais ir įteikė dovanų: pirmokėliams, jų džiaugsmui, – po atšvaitą, spalvinimo knygelę ir spalvotus pieštukus, o mokyklai – ne tik jos džiaugsmui, bet ir nuostabai – laikrodį. Iš kur Ugnė žinojo, kad senasis laikrodis nepataisomai sugedo. Ačiū.
Krosnos bendruomenės pirmininkė Audra Kimbirauskienė, buvusi Krosnos mokyklos mokinė, dabar Lazdijų rajono savivaldybės aplinkosaugos ir architektūros skyriaus vedėja, taip pat pagerbė mus savo buvimu. Be jos plačios širdies ir dosnumo daugybė galvon šovusių idėjų taip ir būtų likusios svajonių lygmenyje.
Sveikinimas atskriejo ir iš Sidnėjaus Kalėdų fondo. Didžiausias šio fondo steigėjos, buvusios Krosnos mokyklos mokinės žurnalistės, Lietuvos kariuomenės garbės atsargos kapitonės, dabar XBS Pty Ltd kompanijos direktorės Lolitos Kalėdos noras ir rūpestis, kad būtume raštingi. Praėjusiais metais fondas skelbė rašinių konkursą, kuriame dalyvavo aštuoni mokiniai. Tačiau solidžių prizų (I vieta – 300 eurų, II vieta – 200 eurų, III vieta – 100 eurų) niekas nepelnė. Konkurse dalyvavusiems buvo įteikti paskatinamieji prizai. Vieni džiaugėsi, kiti liūdėjo, kažkas net pyktelėjo. Ne toks paprastas darbas tas rašymas yra. Vienu prisėdimu vargu bau kas vertingo išeis. Mokysimės ir tikrai išmoksime fiksuoti įvykius ir išgyvenimus taip, kad pasakojimas būtų netikėtas ir žodžiais išieškotais užrašytas.
Kaip bebūtų ir ką aš čia bepasakočiau, plakanti mokyklos širdis yra mokiniai, palaikomi atsidavusių suaugusiųjų tinklo: tėvų, mokytojų ir kitų mokyklos darbuotojų, jos partnerių. Dėkoju visiems. Smagu, kad talentingi, skirtingi, krečiantys pokštus mokiniai bei rūpestingi jų tėvai renkasi Krosnos mokyklą. Šiais metais norėtume, kad be fizikos, matematikos, muzikos ar dailės mokymosi pasistengtume būti geresni vieni kitiems, daugiau kalbėtumės ir susitartume, kad labiau gerbtume vieni kitus.
Labai svarbūs šias metais ir devyni pirmokai, kurie stiprins Krosnos mokyklos širdies plakimą, kurie mokyklą kaip šaltinis upę atgaivins. Mokslo ir žinių labirintuose juos lydės, džiaugsis kartu ir guos, kai reikės, mokytoja Zita Noruvienė. Net devyni pirmokai. DEVYNI, kurie kartu su mumis kurs savo ir Krosnos mokyklos pasaulį. Lipdysimės jį, anot rašytojo Romualdo Granausko, „kaip bitės siuva korį: po truputį, po nedaug, bet nuolatos. Kad būtų kur dėti savo jausmų, minčių ir prisiminimų medų. Kitaip nebūna, kitaip niekam nebuvo.“ Su nuostabiu dar vienu rugsėju.
Jūratė Sutkuvienė
Komentarai
Neparodyta demesio buvusiam
Žmonės, jeigu ką, tai
Žmonės, jeigu ką, tai
Matyt Valdutė su visa šeimyna
Matyt Valdutė su visa šeimyna
Manau nei muiluotis nereikejo
Magnificent goods from you,
earn money from home as a
best work-from-home
How to monetize a health and
Achieving financial
Affiliate marketing best
online jobs without
part-time work for nuclear
legitimate ways to earn money
nurse entrepreneurs: how to
creative ways for students to
Making bank with health and
earn money as a nurse without
Labai dziugu kad Margelis
top passive income strategies
part-time work for veterinary
Increasing Your Health and
ways to earn money from home
Do you have a spam problem on