A. Mikelionis: darbas neskaičiuojant valandų negarantuoja gero rezultato

Jau du su puse mėnesio Lazdijų rajono savivaldybei vadovaujanti merė A. Miškinienė išsiskiria itin dideliu aktyvumu. Net pokalbyje su vieno rajono laikraščio žurnalistu gerbiama merė pažymėjo, kad reikia dirbti neskaičiuojant valandų. Kol kas ponia A. Miškinienė bent viešumoje taip ir elgiasi: lankosi seniūnijose, vieną darbo dieną gyventojus priima savo kabinete net nuo septintos valandos ryto! Įvairiose šventėse ir renginiuose – visur jos pilna. Bet tai kol kas daugiau parodomieji spektakliai, o ne konkretus darbas.
Kad ir merės lankymasis seniūnijose. Net pati ponia A. Miškinienė yra prisipažinusi, kad gyventojai į seniūnijas jos lankymosi dienomis užsuka daugiau ne reikalų spręsti, o į ją pasižiūrėti. Na, vyrus dar galima suprasti, nes merė jauna ir išvaizdi. Bet tie A. Miškinienės vizitai naudingi tik tiek, kad norima parodyti rūpestį seniūnijomis ir susipažinti su jų darbuotojais. Bet jeigu lankymasis tęsis ir toliau, tai taps, galima sakyti, beprasmiškomis išvykomis ir tuščiu laiko švaistymu. Gyventojų priėmimas savo kabinete, nors ir vieną savaitės dieną nuo septintos ryto, irgi primena daugiau parodomąją akciją. Na, nebent poniai merei nesimiega ir anksti ryte nėra ką veikti.
Dėl lankymosi šventėse ir viešuosiuose renginiuose irgi galima turėti pastabų. Bent jau iš pradžių ponia A. Miškinienė lankėsi praktiškai visur. Stebint ją visuose renginiuose iš eilės net galva pradėjo suktis. Na, juk renginiai nėra visi vienodai svarbūs ir į juos galima pasiųsti ką nors iš kitų savivaldybės valdžios atstovų. Kad ir kaip merei norėtųsi pasirodyti viešumoje kuo daugiau ir rinkti pigaus populiarumo balus, tikras rajono vadovo darbas yra plačiajai visuomenei nematomas. Tai nuobodus ir kasdieninis darbas kabinete kuriant rajono ateities viziją. Meras turi ir net privalo pasirodyti viešumoje, bet tikrasis jo darbas nėra matomas ir jo vaisių neskinsi greitai.
Nėra geras ir pats ponios A. Miškinienės noras dirbti neskaičiuojant valandų. Tai rodo, kad nesugebama ar nenorima taip paskirstyti aštuonių darbo valandų, jog spėtum viską nudirbti laiku. Jeigu dirbsi viršvalandžius ir nepailsėsi, tuomet darbo kokybė kuo toliau, tuo labiau prastės. Gerai dirba tik tas, kuris sugeba gerai pailsėti.
Mere tapus A. Miškinienei itin įdomu stebėti kai kurių Lazdijų rajono savivaldybės ir jai pavaldžių įstaigų darbuotojų, ypač jų vadovų, elgesį. Iš vienos pusės nieko nepadarysi, nes tokia jau valdininkų dalia. Kai rajonui vadovavo A. Margelis, skyrių vedėjai, darbuotojai ar savivaldybei pavaldžių įstaigų vadovai turėjo būti lojalūs tuometiniam merui. Valdžia pasikeitė, ir dabar minėti asmenys turi būti lojalūs merei A. Miškinienei. Bet šiuo metu ypač bjauru stebėti tų asmenų elgesį, kurie buvo savo iniciatyva perdėm paklusnūs A. Margeliui. Dabar vėjui pūstelėjus iš kitos pusės jie tapo perdėm malonūs ir savo noru laižo padus dabartinei merei. Stebint tokių veikėjų elgesį viešumoje ir įrašus socialiniuose tinkluose tiesiog apima pasišlykštėjimo jausmas. Dabar tokie tipai lyg ugnies vengia A. Margelio ir jo bendražygių draugijos, nes, neduok Dieve, tai pastebės dabartinė merė ar jos aplinka. Juk jeigu jau buvai savo noru ir niekieno neverčiamas itin lipšnus ir meilus A. Margeliui, tai, žmogau, nors turėk stuburą ir padorumo, išlaikyk žmogišką veidą. Deja, dabar nuo A. Margelio prie A. Miškinienės limpantys veikėjai išduos ją vos tik pasikeis valdžia. Į tokius beržus svyruonėlius dabartinė merė turėtų žiūrėti itin atsargiai. Jos garbei reikia pripažinti, kad į perdėm lipšnų tokių asmenų elgesį savo atžvilgiu ji žiūri gana šaltai ir su rezervu. Juk ne veltui yra sakoma: Dieve, apsaugok nuo draugų, o nuo priešų aš pats apsisaugosiu.
Algimantas Mikelionis