J. Pankauskas: kad Ančios ežero dalis nevirstų bala

Jau gerą dešimtmetį tenka kasmet stebėti vis senkančią Ančios ežero jungtį po Veisiejų tiltu.
Prieš kelis dešimtmečius senasis medinis tiltas, jungęs Veisiejų miesto abi dalis, buvo nugriautas ir vietoj jo pastatytas betoninis. Atrodo, nieko stebėtino, seną, susidėvėjusį tiltą pakeitė tuomet modernus ir patikimas betoninis. Tačiau ar taupant medžiagas, ar dėl projektuotojų įžvalgų stokos dalis buvusio sąsiaurio buvo tiesiog užpilta gruntu, taip sumažinant sąsiaurį trigubai ir buvusią gilią ežero vietą padarius visiškai seklia. Vietoje buvusių šešių angų buvo paliktos tik dvi.
Šiandien sąsiaurį galima perbristi, o viena anga yra nusekusi ir apaugusi sąnašomis tiek, kad vanduo stovi. Natūraliai ežero cirkuliacijai ir valymuisi palikta tik viena pusmetrio gylio anga, kuri, akivaizdu, yra nepakankama, kad ežeras galėtų kokybiškai „kvėpuoti“. Jeigu vyresni žmonės pasakoja, kad prieš kelis dešimtmečius nuo tilto buvo galima į ežerą nardyti, tai šiandien vargiai praplaukia žvejų valtys ar pramoginiai vandens dviračiai.
Akivaizdu, kad būtinas aplinkos specialistų įvertinimas ir sprendimas dėl vagos pro tiltą gilinimo. Vietiniai gyventojai tai mato kasdien, tačiau aplinkosaugos specialistų dėmesio tai nepatraukė. Kol ežeras galutinai netapo padalintas į dvi dalis, kreipiausi į LR Seimo Aplinkos komitetą bei Aplinkos ministeriją, kad būtų sudaryta specialistų grupė ir atliktų atitinkamus vertinimus, paruoštų bei įgyvendintų vagos gilinimo projektą.
Justas Pankauskas, Lazdijų rajono savivaldybės tarybos narys, socialdemokratas