Septynios pensijų kaupimo naujovės

Nors „Sodra“ skelbia, kad vidutinė senatvės pensija šiemet padidėjo 12 proc. iki 344 eurų, ji vis tiek nedžiugina ir sudaro apie 45 proc. vidutinio darbo užmokesčio,  o ateityje šis santykis, prognozuojama, gali būti dar prastesnis. Todėl jau šiandien reikėtų pradėti galvoti apie papildomas pajamas senatvėje.
Daugelis šalies dirbančiųjų papildomai kaupti senatvei  pradėjo kaupti jau prieš 10 ar 15 metų, kai buvo pristatyta antroji pensijų sistemos pakopa. Kaupimo sutartis yra pasirašę apie 1,3 milijono gyventojų – absoliuti dauguma dirbančiųjų.
Nuo šių metų pradžios pensijų kaupimo sistema Lietuvoje buvo patobulinta, o gyventojams suteikta galimybė pasitraukti iš kaupimo sistemos, jeigu pasikeitusios kaupimo sąlygos jiems neatrodo patrauklios. Vis dėlto, per penkis šių metų mėnesius daugiau kaip 90 proc. visų kaupimo sistemos dalyvių toliau mokėjo pensijų kaupimo įmokas ir gali tikėtis žymiai didesnių pajamų senatvėje.
Kad reforma būtų aiškesnė, pateikiame penkis svarbiausius pensijų kaupimo sistemos pokyčius.
1. Paskata visiems dalyviams
Nuo šiol visi gyventojai, kurie dalyvaus pensijų kaupime, gaus paskatą iš valstybės. Paskata priklauso nuo to, kokio dydžio įmoką nuo savo darbo užmokesčio gyventojas kas mėnesį perves į savo pensijų kaupimo sąskaitą.
Jeigu gyventojas moka 3 proc. įmokas, kurios taikomos gyventojams ir iki šių metų pradžios mokėjusiems dalį iš savo darbo užmokesčio (buvęs modelis 2+2+2), tuomet valstybė prideda dar 1,5 proc.  vidutinio darbo užmokesčio – iš viso beveik 200 eurų per metus. Palyginkite: vidutinę algą uždirbantis gyventojas pats įmoka apie 36 eurus.
Tie gyventojai, kurie kaupime dalyvavo, bet patys įmokų nemokėjo ir negaudavo valstybės paskatos, nuo šiol moka 1,8 proc. dydžio įmokas nuo darbo užmokesčio, o valstybė prideda 0,3 proc. Bet savo įmoką galima padidinti iki liepos mėnesio pabaigos. Tuomet padidėtų ir valstybės paskata.
2. Mažesni fondų atskaitymai
Kita svarbi naujovė – mažinami fondų atskaitymai, arba, kitaip sakant, administravimo mokesčiai. Jie šiemet negali viršyti 0,8 proc. sukauptos sumos, o nuo 2021 metų neviršys 0,5 proc. Pavyzdžiui, jeigu gyventojas yra sukaupęs 3000 eurų, tai 0,5 proc. atskaitymai per metus siektų 15 eurų arba kiek daugiau nei eurą per mėnesį.
3. Investavimo rizika pagal amžių
Nuo šiol gyventojams nebereikės patiems galvoti, kokį fondą – labiau ar mažiau rizikingą – pasirinkti. Jie priskirti į gyvenimo ciklo fondus pagal savo amžių.
Tai reiškia, kad jų lėšos bus investuojamos atsižvelgiant į amžių – kuo žmogus jaunesnis, tad kuo ilgiau kaups, tuo rizikingiau investuojama, o artėjant kaupimo dalyvio pensiniam amžiui rizika mažinama, kad būtų išsaugota sukaupta suma.
4. Išsaugoma „Sodros“ pensija
Dar vienas svarbus dalykas – dalyvaujant kaupime nebemažėja „Sodros“ senatvės pensija. Taigi nuo šiol, nesvarbu, ar žmogus toliau kaupia, ar ne, jis vis tiek gaus tokio pat dydžio pensiją iš „Sodros“, o sukaupta suma iš tiesų bus papildomas mėnesinis priedas prie šios pensijos.
Pažiūrėti, kokia pensiją gautumėte, jeigu dalyvautumėte kaupime, ir kokią – jeigu ne, galite „Sodros“ prognozuojamos senatvės pensijos skaičiuoklėje, kurią rasite prisijungę prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojai.sodra.lt.  
5. Nauji kaupimo dalyviai
Nuo šių metų į pensijų kaupimą įtraukiami nauji dalyviai, kurie iki šiol kaupime nedalyvavo, bet sausio mėnesį buvo jaunesni nei 40 metų ir turėjo darbą ar vykdė savarankišką veiklą Lietuvoje.
Jie kaupimo dalyviais taps nuo liepos atsitiktine tvarka parinktoje kaupimo bendrovėje, tačiau gali ir patys pasirinkti bendrovę bei sudaryti kaupimo sutartį. Jie taip pat gali pasirinkti, kokio tarifo įmokas mokėti  – 3 + 1,5 ar 1,8 + 0,3.
Tokiu pat principu nauji kaupimo dalyviai bus įtraukiami kiekvienais metais.
6. Galimybė atsisakyti kaupimo
Kaupti  ar nekaupti  – kiekvieno žmogaus asmeninis pasirinkimas, nuo kurio priklausys jo pajamos senatvėje. Šiemet tiek esamiems, tiek potencialiems pensijų kaupimo sistemos dalyviams suteikta galimybė atsisakyti kaupimo ir įmokų į savo pensijų kaupimo fondo sąskaitą nemokėti.
Jeigu gyventojas kaupimo sistemoje  iki šiol dalyvavo, sustabdyti arba nutraukti kaupimą jis gali kreipęsis į savo kaupimo bendrovę iki birželio 30 dienos. Toks pats terminas suteiktas gyventojams, kurie į kaupimą įtraukiami tik šiemet. Tik jie apie tai turėtų informuoti „Sodrą“ arba pateikti prašymą per asmeninę paskyrą.
7. Sukauptas lėšas išmokės „Sodra“
Nuo kitų metų centralizuotu anuitetų mokėtoju taps „Sodra“. Kaip tai vyks?
Gyventojas mokės įmokas ir kaups lėšas fonde, kuris pinigus investuos. Iki senatvės pensijos amžiaus pasiimti pinigų iš fondo nebus galima, tačiau kaupimo sistemos dalyviui mirus visi pinigai bus paveldimi.
Sulaukus pensinio amžiaus ir žmogui paprašius, jo sukaupti pinigai bus pradėti mokėti panašiu principu, kaip pensija – jis išmoką gaus kiekvieną mėnesį, o jos dydis priklausys nuo sukauptos sumos.
Gyventojas galės pasirinkti, ar nori standartinio anuiteto – garantuotai iki gyvos galvos mokamų išmokų, kurių dydis bus paskaičiuojamas įvertinus vidutinę tikėtiną gyvenimo trukmę:  jeigu žmogus gyvens ilgiau nei vidutiniškai, jis per visą laiką gaus daugiau pinigų, jeigu trumpiau – mažiau.
Galima sakyti, kad vidutiniškai gyvenęs pensininkas atgaus visą sumą, kurią sukaupė iki senatvės.
Kitas pasirinkimas – atidėtasis anuitetas, kai didžioji dalis– 90 proc. sukauptos sumos bus išmokėta iki 85 metų,  o neišmokėta dalis –  paveldima. Kiti 10 proc. sukauptų lėšų  bus pradėtos  mokėti sulaukus 85 metų ir mokami tiek, kiek žmogus gyvens, tačiau nepaveldimos. 

Saulius Jarmalis