V. Danauskienė: saulė patekės ir pirmadienio rytą

Net ir sunkiausiose sąlygose galima išlikti žmogumi ir neiti į kompromisą su savo sąžine. Šiuos Palaimintojo Teofiliaus Matulionio žodžius vis prisimenu, kai matau socialiniuose tinkluose kilusį šišą dėl rinkimų.
Žmonės! Atsipeikėkite. Ar visai nublūdote, kad vienas kitą įžeidinėjame, kaltiname, skundžiame, su žemėmis maišome? Kur ta vienybė mūsų, lietuvių?
Ar kažkokia platesnė ar siauresnė kėdė savivaldybėje yra brangesnė už kaimynų draugystę, trukusią dešimtmečiais, už giminių kivirčus ir aistras, susipešus dėl to, kieno kandidatas yra vertesnis?
Taip, rinkimai yra labai svarbūs. Ypač šie rinkimai, nes renkame savo miesto atstovus, savo krašto valdžią. Visi jau išsirinkome savo favoritus ir savuosius lūzerius. Tai ir nubalsuosim už juos – taip, kaip protas, sąžinė, piniginė ar šeima leis, jei savo nuomonės neturime.  
Tačiau ir pirmadienio rytą, po rinkimų, nedaug kas pasikeis. Saulė tekės ta pati, žmona šalia sėdės ta pati, kaimynai ir giminės – ir tie niekur nedings.
Tai jei šiomis dienomis jau vieni kitus išsivadinome paskutiniais žodžiai, tai kaip toliau gyvensime? Kaip kursime tą sočią ir laimingą ateitį? Atsipeikėkime. Tolerancijos, pakantumo, elementarios pagarbos – ne žvėrys girioj juk esame.

Vilma Danauskienė, žurnalistė