Č. Šmulkštienė: išeinu, bet neatsisveikinu

Gruodis buvo paskutinis mano darbo Seirijų seniūnijoje mėnuo. Niekuomet netikėjau, jog jis bus toks, kurį atsiminsiu visą savo gyvenimą. Kol dirbau, negalvojau, kad užsiimu kažkokia ypatinga veikla ar kad mano darbo rezultatai kažkam svarbūs. Tačiau gruodžio mėnesį, kai bendradarbiai ir įstaigos, su kuriomis ilgus metus bendravau dirbdama, sužinojo apie mano išėjimą, sulaukiau daugybės vizitų. Mane aplankę žmonės pasakė daug šiltų padėkos žodžių. Buvau tikrąja to žodžio prasme nustebinta ir labai pagerbta. Per gruodžio mėnesį pamačiau, kiek iš tiesų turiu artimų žmonių, su kuriais, atrodo, kartu tik dirbome, o tapome artimais draugais. Dėkoju savo kolektyvui – geriems ir nuoširdiems žmonėms, su kuriais vieni kitus suprasdavome iš pusės žodžio. Ir daugybei kitų, su kuriais per beveik 19 metų praleidome daug gražaus laiko dirbdami seniūnijos ir visos Lietuvos labui.  
Žinau, kad faktas, jog nebebūsiu seniūnė, manęs niekaip nepaveiks: aš ir toliau turėsiu daug darbo, įsipareigojimų ir pareigų, nes kitaip savo gyvenimo neįsivaizduoju. Iš darbo išėjau, tačiau neatsisveikinu. Esu Seirijų bendruomenės pirmininkė, su bendruomenės žmonėmis turime daugybę idėjų. Todėl dabar turėsiu daugiau laiko tiems planams įgyvendinti. O jei mano pagalbos prireiks buvusiems bendradarbiams, niekuomet neatsisakysiu jiems padėti. Seirijuose gyvenu ir gyvensiu, todėl turiu stengtis, kad visiems šio miestelio žmonėms, taip pat ir mano šeimai čia gyventi būtų patogu ir gera.
Česlova Šmulkštienė, buvusi Seirijų seniūnijos seniūnė