Duris atvėrė pirmoji Lazdijuose šunų kirpykla

„50 kilometrų spinduliu šuniukų kirpyklos nėra. Lazdijiečiams tenka registruotis, vežti savo augintinius į Marijampolę, Alytų ar Druskininkus, tam sugaišti kone visą dieną. Pati susidūriau su šia problema“, – sako pirmosios šuniukų kirpyklos Lazdijuose įkūrėja Ženeta Makauskė.

Jauna moteris prasitaria, kad tai buvo jos hobis, tačiau dabar tai – ir Ženetos pagrindinis darbas, labai mėgstamas ir mylimas. Jau savaitė, kaip Ženeta kerpa lazdijiečių augintinius, sulaukė keturkojų klientų ir iš Suvalkijos. „Turiu labai stengtis ir savo darbą padaryti labai gerai, kad klientai ir vėl sugrįžtų“, – sako profesionali šuniukų kirpėja Ž. Makauskė iš Lazdijų pasidžiaugdama, kad jau turi klientų ir kitai savaitei. 

Jos pastarųjų trejų metų svajonė išsipildė – išsinuomojo patalpą ir atidarė kirpyklą „Teris“. 

Kodėl kirpykla pavadinta Terio vardu, klausimų nekyla vos pradėjus pokalbį – pasirodo, Ženetos šeimos namuose laksto jorkšyras Teris. 

Ir prasidėjo jos, šuniukų kirpėjos, karjera nuo savojo Terio. „Aš jam vis apie akytes pakirpdavau, kai susivėlindavau užsiregistruoti. Ir taip po truputį pakirpdama pamačiau, kad man visai patinka, o ir sekasi“, – sako jau dabar profesionali šuniukų kirpėja. 

Tik vis pagalvodavo, kaipgi tos kirpėjos susitvarko su svetimais keturkojais, juk jie juda, spurda, nestovi vienoje vietoje: „Net įdomu buvo, kaipgi jos susitvarko, kai man su savuoju Teriu sunkoka, mat jis – labai mandras.“

Pradėjo ieškoti kursų, kur galėtų pasimokyti šio amato. Neslepia, kai kur kursų kainos kosminės – 2 500 eurų. Pasidomėjau, Kaune gerokai virš tūkstančio tokie pat kursai. Ženeta surado kursus Druskininkuose, kurie truko 6 savaites: 2 – teorija, kitas 4 praktikavosi. Ir dar pasidžiaugia, kad už visa tai sumokėjo gerokai mažiau – 950 eurų. „Dar tada dirbau kitur, susiderinau ir važiavau į mokslus kiekvieną dieną“, – pasakoja. 

Jai labai patiko. „Kai pradėjau mokytis, man kuo toliau, tuo įdomiau darėsi“, – neslepia ji. Patiko, kad kursuose buvo daug praktikos: beveik nuo pirmų dienų ėmė kirpti atidžiai stebima mokytojos.

 „Mane labai užkabino. O ir šuniukai pas mus, mokines, pakliuvo įvairių veislių. Kiekvienas su savo grožiu, charakteriu, temperamentu, bet tai tik dar įdomiau“, – prisipažįsta žavi šuniukų kirpėja. 

Jaudulio buvo, nes tada šeimininkai atvesdavo šuniukus pas ją, praktikantę, ir ji tai darė už dyką. Dar daugiau jaudulio, kai jau atsidarė savo kirpyklą ir ėmė kirpti šuniukus už pinigus. 

„Vakar vienas šuniukas jau pakrikštijo“, – rodo apdraskytą ranką Ženeta. Sako, šeimininkė per greit atėjo, o jis ją pasitikdamas šoko iš savo vietos – truputėlį apdraskė kirpėją.

 Ir viskas dėl begalinės meilės šuniukams. Ženeta apie juos gali kalbėti dieną naktį su bet kuo, kas tik prakalbs apie šunis. Prisipažįsta, negali klausytis apie tuos nutikimus, kai keturkojai neprižiūrimi, kartais net kankinami... 

Dabar kirpyklos „Teris“ įkūrėja Ž. Makauskė juokauja: „Teri, negalvojau, kad pas tave dirbsiu. Tu – mano bosas.“ 

Plačiau – D. Babarskienė naujausioje „Lazdijų reklamoje“ (2023-04-25).