V. Danauskienė: politiku būti žymiai sunkiau nei žurnalistu, bet galimybės padėti žmonėms – didesnės ir realesnės

Kodėl nerašo V. Danauskienė: 10 aktualių klausimų ir atvirų atsakymų.

Lazdijų gatvėse, ypač – spaudos pardavimo vietose, pastaruoju metu dažnai tenka išgirsti sakant, kad rajono laikraščiuose nėra ko skaityti po to, kai iš jų dingo Vilmos Danauskienės pasirašyti straipsniai. Apie tai ir ne tik „Lazdijų žvaigždė“ teiravosi pačios ilgametės rajono, o ir respublikos portalų žurnalistės Vilmos.

– Sakykite, kaip nutiko, kad Jūsų ilgus metus kurtas tvirtos, principingos ir jokioms politinėms įtakoms nepasiduodančios žurnalistės įvaizdis taip staiga ėmė ir dingo iš bet kokios spaudos?

– Jūs klystate. Niekur nedingo nei įvaizdis, nei pati Danauskienė. Tai, kad mažiau laiko lieka žurnalistiniam darbui, yra savaime suprantama – esu savivaldybės tarybos narė.

Tiesą sakant, pareigų kaip politikei – ne tiek ir mažai: esu Kontrolės komiteto pirmininkė, Teritorijų planavimo ir ūkio komiteto narė, Antikorupcijos komisijos narė, savivaldybės tarybos kolegijos narė. Be viso to, dar dirbu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos komunikacijos koordinatore. Į visas šias pareigas žiūriu atsakingai ir patikėkit, ten yra ką veikti.

Visgi nenorėčiau sutikti, kad Danauskienė dingo kaip žurnalistė. Socialiniai tinklai, kas pripažįstama ir pagal Visuomenės informavimo įstatymą, yra taip pat viešosios informacijos sklaidos priemonės. O mano socialines paskyras ir įrašus jose seka keliolika tūkstančių sekėjų – galima sakyti, tiek, kiek yra gyventojų Lazdijų rajone.

Kita vertus, nesutikčiau su Jumis, kad rajono laikraščiuose be Danauskienės straipsnių nėra, ką skaityti. Aš pati skaitau visus rajoninius spaudos leidinius ir matau, kad kolegos atranda įdomių, aktualių ir skaitytojus sudominančių temų. Ir, prisipažinsiu, labai džiaugiuosi, kad jiems sekasi. Palaikau juos ir visada mielai pagelbsčiu, jei iškyla klausimų ar reikia profesinio patarimo.

– Esate išrinkta į Lazdijų rajono savivaldybės tarybą kaip Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovė. Kaip Jums šiandien atrodo, kuo labiau patikėjo rajono gyventojai rinkdami Jus – Jumis kaip Vilma Danauskiene ar Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga?

– Neabejoju, kad ir tuo, ir tuo. Ir esu dėkinga kiekvienam, kuris balsavo tiek už mane, kaip LVŽS deleguotą atstovę, tiek už Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą, kuri patikėjo manimi kaip kandidate.

– Kaip nutiko, kad nutarėte palikti žurnalistiką ir pasukti į politiką? Ar Jums atrodo, kad būdama valdžioje galėsite geriau atstovauti savo krašto žmonių interesams nei būdama žurnaliste?

– Dėl šio visko „kaltas“ Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis. Jis patikėjo manimi ir pasiūlė prisijungti, o aš neatsispyriau, kaip sakoma. Tiesą sakant, ketvirtį amžiaus dirbdama žurnaliste kasmet vis mačiau, kaip politikai arba, kaip madinga sakyti, valdžia vis mažiau reaguoja į žiniasklaidos keliamas problemas. Jeigu anksčiau laikraščio tekstas galėdavo iš pareigų išversti merus ir net ministrus, tai dabar net į didžiausią skandalą valdantieji tiesiog užsimerkia ir vadovaujasi taisykle – pratylėkime ir praslinks pro šoną.

Žurnalistas gali iškelti problemą, politikas ją gali išspręsti. Taip sutvarkyta mūsų teisinė sistema ir tai, mano nuomone, yra teisinga. Todėl mano sprendimas eiti į priešingas barikadų puses išimtinai susijęs su tuo, kad man iš tiesų norisi ne tik paviešinti žmonių bėdas, bet ir jas išspręsti. Kaip savivaldybės tarybos narė tam turiu teisinius instrumentus ir patikėkite, aš jais aktyviai naudojuosi.  

– Esate rajono savivaldybės tarybos opozicijoje ir viešojoje erdvėje – socialiniuose tinkluose aštriai kritikuojate valdančiąją daugumą. Tačiau tiek pozicija, tiek opozicija prieš rinkimus yra pasižadėjusi dirbti rajono žmonių labui. Tai dėl ko labiausiai nesutariate?

– Jūs teisingai pastebėjote, kad prieš rinkimus visi žadėjo dirbti žmonių labui. Bėda, kad po rinkimų kai kurie tuos pažadus pamiršo ir dabar tas „labui“ yra ne žmonių, o savų – partiečių, giminių, draugų. Tai dėl šito labiausiai ir nesutariame – valdantieji su mere priešakyje daro viską, kad rajone gyventi geriau būtų tik saujelei išrinktųjų, o mes, opozicija, darome viską, kad to neleistume. Galima sakyti, kad labiausiai nesutariame dėl požiūrio į prioritetus – kas šiandien rajonui ir jo žmonėms svarbiausia, o kas gali palaukti ir vėlesnių laikų. Nors, turiu pripažinti, kad yra nemažai klausimų, kur tiek valdantieji, tiek opozicija puikiai sutaria ir sprendimai priimami vienbalsiai. Bet tokie sutarimai būna priimami po konstruktyvių diskusijų, o bent jau kol kas dažniausiai valdantieji tokių politinių diskusijų vengia ir tiesiog mėgaujasi tuo, kad turi balsų persvarą taryboje, ir savo sprendimus stumia buldozeriu. Liūdna, kad jiems neretai padeda ir taryboje du mandatus turintys socialdemokratai, kurie niekaip neapsisprendžia, kas jie – valdantieji ar opozicija. Toks sėdėjimas ant dviejų kėdžių rodo ne tiek pragmatizmą, kiek konformistinį šių politikų požiūrį ir savanaudiškumą – jie, mano nuomone, rūpinasi taryboje ne rinkėjais, o daugiau savimi.

– Ar galėtų nutikti taip, kad prisijungsite prie valdančiosios daugumos? Ko reikėtų, kad taip galėtų nutikti?

– Be jokios abejonės. Tam turėtų tiesiog atsirasti nauja valdančioji dauguma. Kol kas tokių galimybių savivaldybės taryboje nematau.

– Kur planuojate savo ateitį per artimiausius 10 metų – žurnalistikoje ar politikoje?

– Žmogus planuoja, o Dievas juokiasi. Kur bebūčiau, žinau viena – aš jau nepasikeisiu, išliksiu tokia, kokia buvau, kokia esu ir kokią mane žino mano skaitytojai ir rinkėjai bei visa Lietuva.

– Mažiau nei po metų, 2024 metų spalio mėn., vyks Seimo rinkimai. Ar planuojate juose dalyvauti? Jei taip, tai kokiu būdu – vienmandatėje rinkimų apygardoje ar Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąraše? Ar jau esate tai aptarusi su partijos pirmininku Ramūnu Karbauskiu?

– Seimo rinkimuose tikrai dalyvausiu – kaip rinkėja. Ar dalyvausiu kaip kandidatė ir kokioje pozicijoje, šiandien dar apie tai kalbėti anksti. Vienmandačių kandidatus kels partijos skyriai, tvirtins partijos taryba. Jei jie matys, kad mano prisijungimo partijai reikia, aš tai priimsiu kaip atsakomybę ir pasitikėjimą manimi. Apie tai esame kalbėję ir su partijos pirmininku Ramūnu.

– Kokie (nepaisant jo deklaruojamo pasitikėjimo Jumis) yra Jūsų santykiai su partijos lyderiu? Ar manote, kad po ilgametės ir aštrios kritikos, kurią nuolat kartojote viešai, jis staiga ėmė ir Jums atleido? O gal naudoja Jus kaip įrankį, norėdamas atkeršyti už išdavystę vienai kažkada ištikimiausių savo partijos narių, rajono savivaldybės merei Ausmai Miškinienei?

– Suprantu Jus kaip kolegą, kad ieškote intrigos, kuria sudomintumėte skaitytoją. Ir visiškai Jums pritariu – aš, dirbdama žurnaliste, panašius klausimus irgi būčiau uždavusi. Dabar galvoju, kaip čia Jums atsakyti – ar mestelti kokią žurnalistinę antį, ar konstatuoti, kaip yra. Manau, kad skaitytojų apgaudinėti neverta, taigi, atsakau atvirai – mūsų su Ramūnu santykiai, kaip Jūs klausiate, yra konstruktyvūs ir darbiniai. Bendraujame kasdien, lėkščių nedaužome, tiesą sakant, net nesiginčijame, nes nuomonės dažniausiai sutampa.

Dėl mano kritikos ir Ramūno „atleidimo“ – Jūs nepažįstate Karbauskio, jei taip klausiate (juokiasi).  Ramūnas yra labai protingas ir sugeba atskirti, kada žurnalistas tiesiog kritikuoja, nes dirba savo darbą, o kur jau prasideda varymas ant žmogaus. Tai apie tą mano kritiką jo ir „valstiečių“ atžvilgiu pats Ramūnas yra pasisakęs, kad „gaudavome kritikos, bet, matyt, mes tuomet jos ir būdavome nusipelnę“.

Dėl Ausmos? Na, Ramūnas, kiek aš jį pažįstu, o pažįstu pakankamai gerai ir kaip politiką, ir kaip žmogų, tikrai nėra iš tų, kerštingųjų. Tuo jis skiriasi nuo kitų politikų, tokių kaip Butkevičius, Skvernelis ar kokie konservatoriai. Juolab jis pakankamai pažįsta mane ir neabejoju, kad jam net mintis nekiltų naudotis manimi kaip įrankiu kažkokioms sąskaitoms suvesti. Tad būkite ramūs, intrigos čia nėra.

O dėl išdavystės – manau, kad Ramūnas sutiktų su mano mintimi, jog išdavikais tampa tik labai silpni arba labai nelaimingi žmonės. Jų gailėtis reikia, o ne jiems keršyti.

– Ar po to, kai tapote šios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstove Lazdijų rajone, kaip nors pasikeitė Jūsų požiūris į šią politinę jėgą? Jei taip, tai kodėl?

– Nepasikeitė. Visada šią politinę jėgą gerbiau už jų tradicines pažiūras, nuoseklumą savo programinėse nuostatose ir tikrą, o ne deklaruojamą požiūrį į tai, kad valdžia yra priemonė geresnei Lietuvai kurti, bet ne tikslas, siekiant geresnio gyvenimo sau ir savo aplinkai. Vien už tai, kad ši partija turi stuburą, gerbiau ją anksčiau ir dar labiau vertinu dabar, net jei kartais ir ne su visomis atskirų jos narių pozicijomis sutinku ar joms pritariu.

– Ko pati sau galėtumėte palinkėti ateityje? Ir ko – rajono gyventojams? Ko ir kokiais būdais siektumėte, jei šiandien būtumėte rajono merė?

– Tiek sau, tiek rajono gyventojams linkiu sveikatos ir kantrybės. Jei šiandien būčiau rajono merė, pirmiausia, ko siekčiau – kuo platesnės diskusijos ir sutarimų ieškojimo su savivaldybės taryba. Gerbčiau opoziciją, o ne jos narius kiek­vienu pasitaikančiu momentu menkinčiau ar tildyčiau, išjungdama posėdžių salės mikrofonus.

„Lazdijų žvaigždė“, 2023 11 17

DELFI / A. Ufarto nuotr.