Neištirtas vanduo gali kenkti sveikatai

Gyvybiniai procesai vyksta tik tada, kai ląstelėse yra pakankamai vandens, todėl vandens kokybė yra labai svarbi. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) specialistai primena, kad sužinoti, koks vanduo bėga iš privačių gręžinių, koks semiamas iš šulinių ar šaltinių, galima tik ištyrus vandens mėginius laboratorijoje.
Šachtinių šulinių vanduo – vis dar aktuali problema
Viešai tiekiamo geriamojo vandens kokybė yra griežtai reglamentuota ir stebima, vykdoma jo valstybinė kontrolė, informacija apie jo kokybę yra viešai prieinama. Kitaip yra su individualių šulinių vandeniu – rūpestis dėl vandens saugumo ir kokybės tenka patiems gyventojams.
Kadangi kaimo vietovėse, mažuose miesteliuose bei priemiesčiuose viešai tiekiamo geriamojo vandens dažniausiai nėra, Lietuvoje alternatyva viešai tiekiamam geriamajam vandeniui vis dar išlieka šachtiniai šuliniai. Gyventojų individualus apsirūpinimas geriamuoju vandeniu iš šachtinių šulinių bei individualių gręžinių, šalyje išlieka labai aktuali visuomenės sveikatos saugos problema, kadangi nemažos dalies šių šaltinių vanduo nėra saugus.
Nitratai kelia grėsmę sveikatai
Šulinio vandenyje dažnai randami dideli nitratų kiekiai. Trąšų ar kitų teršalų perteklius, kurio nepasisavina augalai, patenka į požeminius vandenis ir užteršia geriamojo vandens šaltinius azoto junginiais.
Tokiais toksiniais rodikliais, kaip nitratais ar nitritais, užterštas vanduo neturi specifinio skonio, kvapo ar spalvos. Šie junginiai nepašalinami nei virinant vandenį, nei buitiniais vandens filtrais. Didesni nitratų ir nitritų kiekiai ypač pavojingi nėščiosioms ir kūdikiams iki 6 mėn. amžiaus. Šie ypač jautrūs nitratams, nes jų organizme nepakanka nitratus skaidančio fermento, todėl kūdikiams išsivysto methemoglobinemija, dar vadinama „pamėlusių kūdikių“ sindromu. Apie konkretaus šulinio vandens saugumą galima sužinoti tik atlikus laboratorinius tyrimus.
Šachtinių šulinių vanduo gali būti tiriamas nemokamai
Nėščiosios ar šeimos, auginančios vaiką iki 6 mėnesių amžiaus ir maistui naudojančios šachtinių šulinių vandenį, turi galimybę ištirti savo naudojamą vandenį nemokamai. Tereikia savo šeimos gydytojui pranešti apie norą ištirti savo šachtinio šulinio vandenį, o šis informuos Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, organizuojantį nemokamus šachtinio šulinio vandens, kurį maistui naudoja nėščioji ar kūdikiai iki 6 mėnesių amžiaus, tyrimus.
Siekiant išvengti apsinuodijimų nitritais ir nitratais NVSC specialistai Lazdijų rajono savivaldybėje 2018 m. sausio – lapkričio mėn. ištyrė vandenį iš 28-ių šachtinių šulinių. Nustatyta, kad 6-ių šulinių vandenyje ribines vertes viršijo nitratų koncentracija. Vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN24:2017 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“, geriamajame vandenyje leidžiama nitratų norma yra 50 mg/l, nitritų – 0,50 mg/l.
Šuliniais turite pasirūpinti patys
Specialistai atkreipia dėmesį, kad šachtinio šulinio vanduo netaptų apsinuodijimo ar susirgimo žarnyno infekcijomis priežastimi, vandens sauga reikia rūpintis pastoviai, visais šulinio eksploatacijos etapais, pradedant šulinio vietos parinkimu.
Šulinio vieta turi būti apsaugota nuo potencialių taršos šaltinių. Šulinys negali būti įrengiamas polaidžio vandenimis užtvindomose teritorijose, pelkėtose vietose ar vietose, kur gali būti nuošliaužos. Taip pat derėtų atminti, kad 20 m atstumu apie šulinį draudžiama plauti automobilius, girdyti gyvulius, plauti ar skalauti skalbinius, vykdyti kitą veiklą, kuri gali tapti vandens taršos priežastimi.
NVSC specialistai pabrėžia, kad labai svarbu tinkamai prižiūrėti šulinį: kasmet vandenį išsemti, išvalyti šulinio dugną ir rentinio sieneles, esant reikalui suremontuoti. Rentiniuose neturi būti plyšių, per kuriuos į šulinį galėtų patekti lietaus ir polaidžio vanduo, nuotekos.
Kadangi šulinių savininkai patys rūpinasi naudojamo vandens sauga ir kokybe, NVSC specialistai rekomenduoja ne rečiau kaip kartą metuose organizuoti vandens cheminį ir mikrobiologinį tyrimą. Rūpindamiesi šulinio vandens sauga ir kokybe, rūpinatės savo sveikata ir gerove.
Laima Strašinskienė, Alytaus departamento Lazdijų skyriaus Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė