Lazdijai prieš du dešimtmečius ne tik suvaldė vandens kokybę, bet ir įdiegė modernų šildymą: katilinę aplankė net prezidentas

Aistros dėl vandens kokybės Lazdijuose ir toliau nerimsta. Nepasitenkinimo balsai pasiekė ne tik „Lazdijų žvaigždės“ žurnalistų, bet ir LRT ausis – šią savaitę LRT vidudienio žiniose parodytas reportažas apie tai.

Jame nufilmuoti ir Lazdijų šaltinėlio lankytojai, kurie šią vandenvietę žurnalistams vadino tikru išganymu. Kalbėjo reportaže Lazdijų miesto gyventojai, kurie skundėsi, jog savivaldybė tvarkė vandenvietę, keitė filtravimo sistemas, tačiau situacija nepasikeitė. UAB „Lazdijų vanduo“ direktorius Eimantas Zaburas reportažo metu sakė, kad nebuvo atėjęs nė vienas gyventojas, nerašė prašymų, yra gauti tik du elektroniniai laiškai iš daugiabučių namų gyventojų dėl pablogėjusios vandens kokybės.

LRT žurnalistų kalbintas buvęs savivaldybės meras, o šiuo metu – savivaldybės tarybos narys Artūras Margelis sakė, kad visa kaltė dėl vandens kokybės tenka  UAB „Lazdijų vanduo“ specialistams, kurie nesirūpina, kaip pagerinti jo kokybę. Pasak jo, reikia tik reguliariai keisti filtrus ir praplauti trasas. Tuo turi rūpintis įmonės specialistai. „Ko gero, jų ten nėra“, – sakė buvęs meras.

Vandens kokybės gerinimo istoriją prisiminė savivaldybės vadovų komandoje dirbęs Romas Apanavičius

Lazdijų vandens kokybės klausimas taip aštriai iškyla jau nebe pirmą kartą. Vyresnieji Lazdijų miesto gyventojai, be abejo, prisimena, kad vanduo Lazdijuose yra buvęs dar blogesnės kokybės. Tuomet apie 2001–2002 metus savivaldybei vadovavo Jonas Matulevičius, mero patarėju dirbo Romas Apanavičius, kuris „Lazdijų žvaigždei“ sakė, jog tuomet ne tik vandens kokybės, bet ir miesto šildymo ekologišku kuru klausimus Lazdijų rajono savivaldybė sprendė bendradarbiaudama su Danijos specialistais. UAB „Lazdijų vanduo“, savivaldybės atsakingiems specialistams padedant, buvo sudariusi sutartį su Danijos įmone, kurios specialistai Lazdijuose ne kartą viešėjo ir lazdijiečius konsultavo.

Jau pirmojo vizito metu, prisimena Romas Apanavičius, jie apžiūrėjo Lazdijų miesto vandenvietę, buvo nusileidę į jos šachtą. Ir pasiūlė pirmiausia ją išvalyti. „Ten buvo ne tik priaugusių rūdžių, bet ir paukščių plunksnų“, – prisimena R. Apanavičius.

Vėliau vandens gerinimo darbai, naudojantis danų patarimais, buvo atlikti, pakeisti vandens filtrai, kurių vienas sudedamųjų sluoksnių yra ir kvarcinis smėlis. Lazdijiečiai ilgus metus po to džiaugėsi pagerėjusia vandens kokybe, prisiminė Romas Apanavičius. Kurį laiką net kalbėjo, jog Lazdijų vandens kokybę pagerino daniški įrenginiai, nors nieko panašaus nebuvo, jokie įrenginiai nebuvo pirkti.

Pažanga iš Danijos – ir dėl ekologiško šildymo

Vėliau, prisiminės Romas Apanavičius, ryšiai su Danija dar kurį laiką nenutrūko. Lazdijų savivaldybę danų specialistai konsultavo dėl ekologiškų, malkų drožlėmis kūrenamų katilų įrengimo, pakeičiant senus ir taršius mazutu kūrenamus katilus.

Lazdijai tuomet buvo viena pirmųjų savivaldybių Lietuvoje, žengusi drąsų, rizikingą, bet gamtosaugai labai svarbų ir atsakingą žingsnį. Danai netgi buvo pakvietę Lazdijų ir Druskininkų savivaldybių atstovus į svečius, supažindino juos su savo šildymo sistemų naujovėmis. Lazdijų savivaldybei tuomet atstovavęs Romas Apanavičius prisimena, kad danai buvo labai nustebę, kai sužinojo, kad lazdijiečiams jų rekomenduotas centralizuoto miesto šildymo būdas, naudojant medienos drožles, jau įgyvendintas.

Lazdijai šia pažangia šildymo sistema taip Lietuvoje išgarsėjo, kad „Lazdijų šilumos“ katilinę aplankė ir moderniuosius jos katilus apžiūrėjo tuometinis Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus, į Lazdijus, tiesa, atvykęs kitu tikslu – su rajono visuomene susitikimuose tuomet jis aptarė Lietuvos pakvietimą stoti į Europos Sąjungą ir NATO, su mokyklų bendruomenėmis – švietimo perspektyvas. Tačiau jis, žymus aplinkosaugininkas, norėjo savomis akimis pamatyti tą pažangų Lazdijų šildymo būdą. Nors dėl to jam teko pažeisti prezidentūros griežtai nustatytą tos dienos vizitų darbotvarkę.   

Nijolė Sukackienė, „Lazdijų žvaigždė“ (2025-01-24)