LŽŪKT Lazdijų biuro gimtadienyje aptarta tarnybos veikla ir ūkininkų problemos

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba šiemet mini 25-erių metų veiklos ir partnerystės su įvairiomis organizacijomis sukaktį. Į jubiliejiniams metams skirtą renginį, vykusį LŽŪKT Lazdijų rajono biure, susirinko ūkininkų, bankininkų, rajono seniūnijų atstovai, LŽŪKT Paslaugų klientams padalinio vadovė Giedrė Butkienė, regiono vadovė Žydrė Kažukalovienė bei kiti svečiai, sveikinę biuro vadovę Jolitą Rasimavičiūtę ir visą kolektyvą su gražia sukaktimi.
Pinigų yra, trūksta iniciatyvos
LŽŪKT Lazdijų r. biuro vadovė ir augalininkystės konsultantė Jolita Rasimavičiūtė renginio dalyviams pristatė biuro veiklą ir jo komandą, kurioje be jos šiuo metu dar dirba trys ūkio apskaitos konsultantės: Jolita Štrimaitė, Vilma Liudvinavičiūtė, Aistė Anušauskienė. Kaip sakė J. Rasimavičiūtė, biuro klientams teikiama daug paslaugų: ūkio apskaitos, augalininkystės, gyvulininkystės, verslo ekonomikos, miškininkystės, darbų saugos. Taip pat organizuojami įvairūs mokymai. Jeigu ūkininkui reikia kokios nors paslaugos ūkyje, reikiamą specialistą galima  pasikviesti ne tik iš vietinio biuro, bet ir iš bet kurios Lietuvos vietos. LŽŪKT garantuoja visiems prieinamas paslaugas ir konsultavimą. Lazdijų r. biuras neapsiriboja tik ūkininkais, jis konsultuoja ir smulkiojo bei vidutinio verslo atstovus, padeda jiems sutvarkyti buhalterinę apskaitą, parengti ir administruoti verslo projektus, organizuoti darbuotojų saugą. J. Rasimavičiūtė teigė, kad užsuka ir iš emigracijos grįžę lietuviai, turintys pinigų įsteigti nuosavą verslą, jie prašo informacijos apie projektus, kuriuose galėtų dalyvauti, patarimų, kokį verslą pradėti. Užsienyje kitokios verslo sąlygos bei aplinka, todėl konsultantai ir jiems mielai teikia paramą. Lazdijų r. biuras turi daugiau kaip 100 klientų, su kuriais sudarytos sutartys, ir kur kas daugiau konsultuojamų, gaunančių kitas paslaugas.
LŽŪKT Paslaugų klientams padalinio vadovė Giedrė Butkienė renginio dalyviams kalbėjo apie visos konsultavimo tarnybos veiklą, tikslus ir perspektyvas. Ji sakė, kad LŽŪKT pagrindinis tikslas – padėti žemdirbiams išvengti finansinės rizikos jų nelengvame versle. Labai svarbu, kad klientai laikytųsi nustatytų reikalavimų ir gautų tiesiogines išmokas pajamų palaikymui. Taip pat, kad kuo daugiau žmonių, tarp jų ir smulkiojo bei vidutinio verslo atstovai, susidomėtų ES parama. Ir verslui, ir žemės ūkiui ES paramos pinigų pagal 2014-2020 metų programą, pasak G. Butkienės, dar yra,  kai kurioms priemonėms trūksta tik iniciatyvų. Parama dar galės pasinaudoti ir smulkieji ūkininkai. Susikooperavę žemdirbiai pagal bendradarbiavimo sutartį galėtų bendrai pirkti techniką. Priemonės „Parama smulkių ūkių bendradarbiavimui“ panaudota tik 50 procentų atseikėtų ES pinigų. Deja, mūsuose esą jiems sunku susitarti, kas techniką registruos, kur ji stovės ir t. t. Galėtų aktyviau kaime kurtis ir smulkūs bei vidutiniai verslininkai, jiems irgi yra skirta parama.
Lietuviai nesiryžta gaminti produkcijos
Kalbėdama apie pagrindines ES bendrosios žemės ūkio politikos po 2020 metų kryptis, kurios dar nėra patvirtintos, bet komunikuojamos ir pristatomos jos gairės tarptautiniuose renginiuose, Paslaugų klientams padalinio vadovė teigė, kad didelis dėmesys planuojama skirti aplinkosaugos ir su klimato kaita susijusioms priemonėms, nepamirštamos ir LEADER veiklos iniciatyvos. Kalbama apie aštuonias priemones, kurioms kiekviena ES šalis galės dėliotis savus prioritetus. Į jas įeina  bendradarbiavimas, jaunųjų ūkininkų įsikūrimas, inovacijos, susijusios su mokslo pažanga, kurios duos didžiausią efektą, žinios ir informacija bei kitos priemonės.
Ji apgailestavo, kad vangiai naudojamasi ES parama, skirta priemonei „Parama trumpų tiekimo grandinių ir vietos rinkų skatinimui vietos lygmeniu“. Šios paramos panaudota vos 10 procentų skirtų lėšų. Lenkijoje užaugintos produkcijos perdirbimas labai populiarus, o Lietuvoje – kol kas nelabai. Žmonės pieną parduoda už kapeikas, bet gaminti pieno produktų nesiryžta.
G. Butkienė susirinkusiems priminė, kad LŽŪKT specialistai nemokamai konsultuoja miško savininkus, atvykdami į jų miško valdą. Jie padeda įvertinti, kokią ekonominę naudą savininkas gali turėti iš savo miško. ,,Deja, žmonės kažkodėl neaktyvūs. Aš tokį apsilankymą miško valdoje dovanočiau savo artimiesiems Kalėdų proga“, – teigė LŽŪKT Paslaugų klientams padalinio vadovė. Veisiejų seniūnas Zenonas Sabaliauskas sakė imsis iniciatyvos ir paragins seniūnijos ūkininkus pasinaudoti šia paslauga, kuri, nors ir nemokama, bet ir ja reikia sudominti.
G. Butkienė kvietė paraginti žemdirbius naudotis nemokama informacine sistema (www.ikmis.lt), kur galima dalintis įvairia informacija dėl pesticidų naudojimo. Joje nuolat atnaujinami duomenys, kokios įteisintos cheminės priemonės, galima susipažinti su augalų ligomis, kenkėjais. Patys ūkininkai gali fotografuoti, kelti į svetainę nuotraukas su pažeistais augalais, užduoti klausimus įvairiomis temomis ir interaktyviai bendrauti su konsultantais. Ir Lazdijų r. biuro vadovė J. Rasimavičiūtė stebi rajono ūkininkų pasėlius, informuoja, kokios ligos, kenkėjai atsirado. Taigi reikia domėtis ir naudotis nemokama informacija. Mokamos IKMIS informacijos dalis – nuotoliniai mokymai, kurių dėka galima išklausyti įvairius kursus, pavyzdžiui, išklausius augalų apsaugos naudotojų kursus ir išlaikius egzaminą, gauti augalų apsaugos pažymėjimus. ,,Kad įstaiga gyvuotų 25-erius metus, turime dirbti kaip verslo įstaiga, būti naudingi klientams. Apie 80 procentų tarnybos lėšų sudaro mūsų klientų lėšos, gautos už įvairias paslaugas“, – tvirtino G. Butkienė.
Renginyje dalyvavusi UAB ,,Medicinos bankas“ Lazdijų filialo vadovė Danguolė Januškaitienė teigė, kad ūkininkai yra potencialūs banko klientai. Jiems teikiamos visos konsultacijos iki paskolų išdavimo yra nemokamos. Kad ūkininkams būtų išduotos paskolos, pasak D. Januškaitienės, turi būti stiprios trys kolonos: nekilnojamasis turtas, perspektyvos, finansai. Kreditų ir be turto įkeitimo palūkanos yra 3,9 proc.
Susitikimo dalyviai LŽŪKT atstovėms uždavė nemažai klausimų, kuriuos gvildendami jie jaukioje aplinkoje gėrė kavą ir vaišinosi saldumynais bei sumuštiniais, papuoštais Konsultavimo tarnybos firminiais ženklais.

Gali būti aktualus BANKAS INTERNETU.

Dalia Juknevičienė, „Lazdijų žvaigždė“