E. Jastramsko stiprybės receptai
E. Jastramskas iki šiol ne tik vadovauja visam 150 hektarų ekologiniam ūkiui, bet ir vairuoja įvairią žemės ūkio techniką, ją remontuoja.
Mažai kas galėtų įtarti, kad šį rudenį Edmundui Jastramskui sukaks 90.
Kai šeštadienio rytais Lietuvos televizija transliuoja laidą „Mano pasas meluoja“, kurioje kalbina Lietuvos ilgaamžius, dažnai pagalvoju, kad tokio ypatingo ilgaamžio, kaip Šventežerio kaimo gyventojas, ekologinio ūkio įkūrėjas ir savininkas Edmundas Jastramskas, tose laidose aš dar nemačiau. Ilgai gyventi, gerai atrodyti yra viena, bet gyventi produktyvų, aktyvų ir pilnavertį gyvenimą, kur kasdien – ne pasivaikščiojimai ar bendrystė su draugais, bet nuolatinis protinių ir fizinių jėgų reikalingas darbas – visai kas kita.
Supratęs, kad pokalbis šįkart mažiau bus apie žemės ūkį, o daugiau – apie jo gyvenimo būdą, ilgaamžiškumą ir išsaugotą fizinį aktyvumą, jis iškart įvardija pagrindinę to priežastį – sveikas ir laimingas dėl to, kad visą gyvenimą ramiai santarvėje su visais gyveno, visuomet visiems norėjęs tik gero, o jei kada ir supykdavo – tai tik trumpam. Ir piktumo niekuomet širdyje nelaikydavo – nei ant savų, nei svetimų. Ir kitų pasakytą piktą žodį greitai atleisdavo.
Edmundas Jastramskas, nors ūkininkauja ekologiniame ūkyje, savęs sveikuoliu nevadina. Tačiau gyvena pagal jau daug metų nusistovėjusią tvarką. Keliasi anksti – po penktos 20 minučių. Žiemą pečių užkuria, pasigamina pirmuosius pusryčius. O jie visuomet būna pagal paties receptą sukurtas kokteilis. Ne visuomet vienodas, bet maždaug toks...
Plačiau – naujausioje „Lazdijų žvaigždėje“ (2024-03-01).
