Dzūkijos VVG: per 20 metų daugiau kaip 5,5 mln. eurų skirti visuomeninių pastatų rekonstrukcijai, verslams kurti, renginiams

LEADER. Šis žodis jau beveik du dešimtmečius šviečia rajone iš įvairių informacinių stendų, tarsi sufleruoja apie pagal šią priemonę nuveiktus darbus.

Kam jau kam, o mūsų rajono kaimų aktyvistams, visuomenininkams apie tai, kas yra LEADER ir su kuo ji valgoma, pasakoti nereikia – ne vienas jų savo idėjomis ir žiniomis yra prisidėjęs, kad šios Europos Sąjungos programos lėšos atkeliautų būtent į jų gyvenvietę, miestelį ar kaimą. O štai faktas, kad LEADER gruodžio pabaigoje atšventė savo gyvavimo Lietuvoje dvidešimtmetį, ne kiekvienam žinomas.

Mūsų rajone gyvuojanti ir LEADER projekto lėšomis savo veiklas vykdanti Dzūkijos kaimo plėtros partnerių asociacija – taip pat ant jubiliejaus slenksčio. Mat ji buvo viena iš 10 pilotinių vietos veiklos grupių, kurioms buvo patikėta išbandyti šį Europos Sąjungos lėšomis finansuojamą mechanizmą, skirtą burti kaimo gyventojus, juos išmokyti ieškoti idėjų bei matyti darbų kaime prasmę. Dzūkijos VVG,  kaip ir kitų analogiškų organizacijų Lietuvoje, kurių iš viso yra 49, tikslas buvo, o ir po 20 metų tebėra tas pats – analizuoti rajono poreikius bei situaciją, rengti vietos plėtros strategijas ir organizuoti jų įgyvendinimą.

Apie Dzūkijos VVG nuveiktus darbus bei ateities planus „Lazdijų žvaigždė“ šiandien kalbasi su Dzūkijos VVG pirmininke, vietos plėtros strategijos administravimo vadove Edita Gudišauskiene.

– Prisiminkime kelią, kurį Dzūkijos VVG nuėjo nuo savo pradžios. Kiek strategijų įgyvendinote, kam jose buvo teikiami prioritetai? Apie kokias sumas toms strategijoms įgyvendinti kalbame? Ar parama VVG šiuo metu didėja?

– Dzūkijos VVG įregistruota 2004 m. rugpjūčio 20 d. Dzūkijos VVG – pilietinei visuomenei, verslui ir vietos valdžiai atstovaujanti asociacija, savo veikla siekianti įgyvendinti Dzūkijos VVG teritorijos – viso Lazdijų rajono, išskyrus Lazdijų miestą, plėtros tikslus ir tenkinti šios teritorijos gyventojų bei jų bendruomenių poreikius.

Turime 49 narius. Iš jų – 33 pilietinės visuomenės atstovai (nevyriausybinės organizacijos), 9 verslo atstovai, 7 vietos valdžios atstovai.

Alytaus apskrities bandomosios kaimo plėtros strategijai 2006–2008 metams įgyvendinti buvo skirta 508 tūkst. litų, arba kiek daugiau nei 147 tūkst. eurų. Ši suma buvo padalinta 21 projektui įgyvendinti.

Lazdijų rajono kaimo plėtros strategijai 2010–2015 metams įgyvendinti gavome 9,2 mln. litų, arba 2,7 mln. eurų, finansavome net 66 projektus.

Lazdijų rajono kaimo plėtros strategijai 2016–2023 metams finansuoti gavome taip pat 2,7 mln. eurų, padėjome įgyvendinti 67 projektus.

Gaila, tačiau ateinančiam laikotarpiui – Lazdijų rajono kaimo plėtros strategijai 2023–2027 metams įgyvendinti skirta gerokai mažesnė parama iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos valstybės biudžeto – 1,5 mln. eurų.

– Kartu su LEADER atėjimu pradėjo burtis kaimų bendruomenės – VVG narės, kurios galėjo gauti LEADER programos lėšas savo veikloms finansuoti ir situacijai kaimuose pagerinti. Kiek jų šiuo metu yra iš viso? Ar yra tokių, kurios aktyviai veikia nuo pat pirmųjų dienų iki šiol?

– Yra registruota 41 kaimo bendruomenė, iš jų 31 yra mūsų VVG narė. Nemažai kaimo bendruomenių, įsisteigusių prieš 20 ar daugiau metų, sėkmingai veikia ir šiandien. Paminėtinos Veisiejų seniūnijos bendruomenės komitetas (pirmininkas Zenonas Sabaliauskas, jis yra ir vienas iš VVG steigėjų), Naujosios Kirsnos kaimo bendruomenės komitetas, Kapčiamiesčio bendruomenė, Seirijų bendruomenės komitetas, Varnėnų kaimo bendruomenė, Lazdijų rajono Krikštonių kaimo bendruomenės komitetas. Per pastaruosius keletą metų įsisteigė ir naujų kaimo bendruomenių, kurios aktyviai imasi bendruomenei aktualių veiklų. Tai Žemaitkiemio kaimo bendruomenė, Žagarių kaimo bendruomenė, Kaimo bendruomenė ,,Galstas“, Stebulių ateities bendruomenė.

– Prisiminkime kažkada Vietos plėtros strategijos administracijoje dirbusius žmones. Kaip pasisuko jų keliai? Kas dirba šiuo metu?

– Pastaraisiais metais Dzūkijos VVG administracijoje esame tie patys 3 darbuotojai: nuo pat įkūrimo dirbanti finansininkė Virginija Mazėtienė, viešųjų ryšių specialistė Edita Pankevičienė ir  aš, vietos plėtros strategijos administravimo vadovė, dirbanti nuo 2015 m.

Per dvidešimties metų veiklos istoriją Dzūkijos VVG dirbo 10 žmonių. Vieni trumpiau, kiti ilgiau, bet norėčiau paminėti keletą, dirbusių ilgiau ir palikusių ryškesnį pėdsaką Lazdijų krašto gyvenime. Tai – Edgaras Gardziulevičius, Indrė Adomynienė (dirba Lazdijų rajono savivaldybės administracijoje, dabar vėl įsitraukusi į VVG veiklą kaip valdybos narė), Marius Varnelis (dabar vadovaujantis Lazdijų miesto vietos veiklos grupei).

Svarbų vaidmenį mūsų veikloje atlieka kolegialus valdymo organas – Dzūkijos VVG valdyba. Jos pirmininkė, Lazdijų rajono savivaldybės deleguota atstovė – Neringa Apolskienė. Prieš tai pirmininke buvusi taip pat Lazdijų rajono savivaldybės darbuotoja Sandra Sinkevičienė. Valdyboje yra 10 narių, atstovaujančių pilietinei visuomenei, verslo ir vietos valdžiai. Valdyba, tarp visuotinių narių susirinkimų, priima sprendimus visais svarbiais VVG veiklos klausimais.

– LEADER programos lėšomis kaimų žmonės tvarkė infrastruktūros objektus, organizavo renginius, kurių ne vienas tapo ir tradicinis. Kokius projektus galėtumėte įvardinti kaip Dzūkijos VVG sėkmės istorijas? Apie ką jos?

– Lazdijų rajono kaimo plėtros strategijos 2016–2023 metams prioritetai buvo infrastruktūros sukūrimas ir atnaujinimas. Finansuoti projektai, kurių metu kapitaliai suremontuoti, įrengti pastatai, sutvarkyta aplinka, įrengtos vaikų žaidimo aikštelės, sporto aikštelės. Suremontuoti, įrengti, atnaujinti Kapčiamiesčio, Seirijų, Veisiejų, Naujosios Kirsnos, Krikštonių, Kučiūnų, Varnėnų bendruomenių namai, įrengta Veisiejų gimnazijos, Veisiejų vaikų darželio, Seirijų gimnazijos, Šeštokų mokyklos, tuometinės Veisiejų technologijos ir verslo mokyklos aikštynai, Šventežerio miestelio stadionas, pastatytas Kapčiamiesčio ugniagesių pastatas, suremontuoti Šeštokų, Teizų kultūros namai, Būdviečio laisvalaikio salė, pagerinta Rudaminos amatų centro infrastruktūra ir dar daug kitų objektų.

 Kiekviena bendruomenė turi savo tradicinius renginius, nemažai jų yra finansuota Strategijos lėšomis, pvz., tradicinis tarptautinis menininkų pleneras Veisiejuose, kulinarinio paveldo ir folkloro šventė ,,Mes esam dzūkai“ Kučiūnuose, tradicinės padėkos dienos ir dar daug kitų.

– Paminėkite aktyviausius žmones, dalyvavusius ar tebedalyvaujančius kaimų bendruomenių veikloje. Kaip manote, kodėl vieniems norisi tos veiklos ir pokyčių savo kaimui, o kitiems – ne?

– Kiekvienoje bendruomenėje yra aktyvių žmonių ir jie nuveikia labai daug visos bendruomenės labui. Kodėl žmonės savanorystės pagrindais imasi įvairių veiklų? Nes jiems ne tas pats, koks gyvenimas yra  jų aplinkoje, jiems rūpi, kaip gyvena kaimynas, jie nori ir siekia, kad gyvenimas būtų geras, įdomus. Žinant, kad viską jie daro savanorystės pagrindais, be jokio materialaus atlygio, kiekvienas jų vertas didžiausios pagarbos ir padėkos, ypač bendruomenių vadovai. Todėl šiandien nenorėčiau išskirti nė vieno, o tik tarti AČIŪ už bendruomeninės veiklos vykdymą.

– Viešojoje erdvėje yra tekę girdėti ir apie LEADER programos lėšomis rajone kuriamus verslus. Kaip jiems sekėsi ar sekasi toliau gyvuoti?

– Verslo projektai pradėti finansuoti Lazdijų rajono kaimo plėtros strategijos 2010–2015 metams lėšomis. Tai buvo pirmieji 8 verslo projektai, kurių metu buvo kuriamos ar plečiamos maitinimo, renginių organizavimo ir jų techninio aptarnavimo, mobilios fotostudijos, autoserviso, turizmo paslaugos. Džiugu, kad visi paremti verslai iki šiol gyvuoja.

Lazdijų rajono kaimo plėtros strategijos 2016–2023 metams lėšos buvo orientuotos verslo projektams, kuriantiems darbo vietas. Buvo finansuota 28 verslo projektai, jiems skirta beveik 1,5 mln. eurų paramos. Sukurtos mažiausiai 52 naujos darbo vietos (jų sukurta tikrai daugiau, bet tiek buvo numatyta privalomai), sudarytos sąlygos gyventojams gauti paslaugas netoli gyvenamosios vietos. Parama skirta turizmo, statybos, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemų montavimo, medienos apdirbimo paslaugų kūrimui ir plėtrai, atsinaujinančių energijos išteklių tiekimui, šalutinių produktų perdirbimui ir naudojimui, žemės ūkio produktų perdirbimui ir kitiems. Šioje Strategijoje turėjome naują priemonę ,,Socialinio ir bendruomeninio verslo kūrimas ir plėtra“. Tai buvo nemažas iššūkis nevyriausybiniam sektoriui imtis verslo, bet 7 socialinio ir bendruomeninio verslo projektai sėkmingai įgyvendinti. Sukurti socialiniai, bendruomeniniai verslai teikia globos namų, maitinimo, laisvalaikio, renginių organizavimo paslaugas.

– Šiuo metu jūsų interneto svetainėje neseniai paskelbtas kvietimas teikti  projektus pagal Lazdijų rajono kaimo plėtros strategijos 2016–2023 m. priemonę – ūkio ir verslo plėtra bei jos sritį – parama ne žemės ūkio verslui kaimo vietovėse pradėti. Su kuo gali būti susiję tokie verslai? Kokioms veikloms mūsų rajono kaimuose teiktumėte pirmenybę juos finansuojant? Kokių sumų verslo pradžiai projektų rengėjai gali tikėtis? Ką labiau esate linkę skatinti privačius asmenis ar bendruomenes?

–  Nuo vasario 5 d. iki kovo mėn. 6 d. priimame paraiškas paramai gauti ne žemės ūkio verslui kaimo vietovėse pradėti. Parama teikiama įvairiems ne žemės ūkio verslams, produktų gamybai, įvairioms paslaugoms, tarp jų ir aktyvaus poilsio bei turizmo, teikti. Paraiškas gali teikti Lazdijų rajono savivaldybėje (išskyrus Lazdijų miestą) nuolatinę gyvenamąją vietą deklaravę fiziniai asmenys, vyresni nei 18 metų, ir Lazdijų rajono savivaldybėje (išskyrus Lazdijų miestą) įregistruoti juridiniai asmenys (labai maža ir maža įmonė), veikiantys ne ilgiau nei pusę metų. Didžiausia galima parama 1 verslo projektui – 37 132 Eur. Susidomėjusius kviečiame dalyvauti vasario 6  d. informaciniame renginyje, kuriame detaliai pristatysime galimybę gauti paramą, paraiškų pildymo ir teikimo informaciją.

– Žemės ūkio ministerija jau patvirtino Lazdijų kaimo plėtros strategiją 2023–2027 metams. Kiek lėšų jai numatyta? Kokie prioritetai? Kas ir kada galės teikti paraiškas LEADER programos lėšoms gauti?

– Numatyta parama yra 1,5 mln. eurų. Šios lėšos bus skiriamos viešųjų bei socialinių paslaugų kūrimui, verslo, įskaitant bendruomeninį ir socialinį, kūrimui ir plėtrai, nevyriausybinių organizacijų veiklų projektams, infrastruktūros, viešųjų paslaugų prieinamumo didinimui, kūrimui, mokymams. Kvietimus paraiškoms teikti skelbsime šių metų antroje pusėje.

– Kaip ir kada planuojate paminėti savo veiklos 20-metį?

– Savo veiklos 20-metį minėsime kartu su visais savo nariais, partneriais ir visais, kurie siekia gyvenimo kaime gerėjimo. Bent kelis renginius skirsime šiai sukakčiai paminėti: organizuosime šventinę konferenciją ir sąskrydį. Na, o konkrečias datas ir kvietimus paskelbsime kaip visada savo svetainėje https://www.dzukijosvvg.lt/ bei socialinio tinklo paskyroje https://www.facebook.com/dzukijosvvg.lt.

Noriu padėkoti visiems, esamiems ir buvusiems darbuotojams, valdybos pirmininkams ir nariams, asociacijos nariams, vietos projektų vykdytojams už indėlį į Lazdijų rajono kaimų gyvavimą. Kartu mes galime daugiau!

Dalė Vailionytė, „Lazdijų žvaigždė“ (2024-01-26)