Dingusių šunų paieškos suburia draugėn begalę gyvūnų mylėtojų

L. Kolkienė informavo apie galbūt ieškomiausio šuns Emi likimą.

Dingusių šunų šeimininkai ir stebisi, ir dėkoja visiems, padėjusiems ieškoti jų keturkojų draugų. Ir nors istorijos ne visada su laiminga pabaiga, tačiau žmonių vienybė džiugina.

Netikėtai dingo šuo

Balandžio 9 dieną, apie pietus, Kasparui Kinčiui, „Mona Ližė“ šeimininkui, gerai žinomam dėl savo nepaprastai skanių picų, kepamų prie Metelių ežero, būnant svečiuose Raganiškėse, 4 km nuo Seirijų, pasimetė jo mylimas šuo, vokiečių aviganis Meiko.

„Svečiavausi pas draugus, darbavomės, išvažiavome į karjerą žvyro parsivežti, o Meiko liko su draugo vaikais ir žmona. Savo automobilį palikau atdaromis durimis – esu taip daręs. Aplinka jam pažįstama, daug kartų esu čia atsivežęs, vaikus ir draugo žmoną taip pat pažinojo, bet šįkart jis puolė manęs ieškoti, bėgti ir sulaikyti jo jau nepavyko“, – pasakoja.

Pasimetęs arčiau namų, jis rastų kelią, bet 7 kilometrai nuo namų jam per daug, mat Meiko – jau senjoras. „Jis 10 metų su mumis. Patinas, jau pensininkas, lėtas, bet dar guvus ir labai draugiškas, niekada nebuvo agresyvus, su kitais šunimis nekonfliktiškas. Čipuotas, bet tuo metu buvo be jokio antkaklio“, – taip apibūdino savo keturkojį draugą šeimininkas.

Dėjo visas pastangas, ieškojo savo keturkojo šeimos nario. Kabino skelbimus, nes ne visi feisbuku naudojasi, socialiniuose tinkluose išplatino, kur tik įmanoma, į daugybę grupių įdėjo pranešimą apie dingusį šunį.

„Skambino žmonės, kad matė ten ir ten, atrodo, čia pat, aplink Vainiūnus, jį sakėsi matę, bet nuvažiuoji, ir nieko. Tai vienoje pusėje buvo pastebėtas, paskui jau visai kitoje. Dreifavo jis, matyt. Niekaip nepavykdavo rasti. Orientyrą lyg ir turėjome, ieškojome apie Vainiūnus. Dar bėda ta, kad jis toks baikštokas, žmonių neprisileidžia. Matę šunį, šaukė jį, bet šis išsigando ir nubėgo tolyn“, – pasakojo Kasparas trečiadienio rytą.

Šeimininkas nenuleido rankų, suko ratus, ieškojo, bet vis bergždžiai. „Važinėjome, ieškojome, labai tikėjome, kad atsiras. Kuo daugiau žmonių žinos, tuo veiksmingesnė ir vaisingesnė paieška bus“, – nuo pat pradžių buvo įsitikinęs šeimininkas. Netgi žadėjo skolingas nelikti, jei kas suras jo mylimą šeimos draugą.

Pastangos nenuėjo veltui

Ir štai trečiadienį po pietų šuniuką pastebėjo pats Kasparas šalia Smarliūnų, pakeliui į Veisiejus. Sako, paieškos buvo nelengvos: klaidžiojo jis po apylinkes. „Važiavau jau nusivylęs, nelabai ir tikėjausi surasti, nes prieš tai buvome jau čia apieškoję, net iki Veisiejų nuvažiavę“, – džiaugėsi šeimininkas, pats pamatęs savo mylimą šunį.

Vežėsi savo prapuolėlį visą purviną, pavargusį, bet labai laimingą. „Atvažiavau į parduotuvę, nupirkau mėsos gabalą“, – džiaugsmu tryško ir pats Kasparas.

Istorija su laiminga pabaiga. Vyriškis neslepia, kad labai smagu dėl žmonių, kurie tokiais atvejais reaguoja, padeda, jų pagalba be galo svarbi. „Labai daug kas atsiliepė, skambino, matė, padėjo – visi labai draugiški. Vainiūnuose, į kurią sodybą tik užsukau, visi sakė, kad jau žino – visas kaimas žino. Sakė, jau galite po kiemus nevažinėti, pasakys, jei tik pamatys. Pakalbinau daug įdomių žmonių, močiučių, kad ir laiko daug neturėjau, bet pabendravome“, – džiaugiasi žmonių bendryste Kasparas.

Ne visos paieškos su laiminga pabaiga

Kita istorija, plačiai nuskambėjusi Lazdijuose, apie Emi, kuri buvo tapusi, ko gero, ieškomiausiu šuniu. Deja, ši istorija ne su laiminga pabaiga. „Pažadėjau pranešti, jei Emi rasime. Ją radome, tik, deja, jos širdelė nebeplaka“, – pasidalijo liūdna žinia veislyno „Dzūkijos barzdukai“ šeimininkė Loreta Kolkienė. Ji neslepia, kad ir dabar dar jai žmonės pasako, jog tai garsiausiai ieškotas šuo Lazdijuose. „Taip, dėjau visas pastangas, kad ją surasčiau, bet, deja, įvyko nelaimingas atsitikimas – Emi nuskendo“, – su liūdesiu pranešė Loreta.

Žmonių bendrystė ir geranoriškumas ją sujaudino. „Nuoširdžiai ačiū visiems, kurie vaikščiojo, ieškojo, dalijosi informacija. Dabar žinau, kad su Lazdijų krašto žmonėmis galima kalnus nuversti. Dar kartą ačiū jums“, – dėkoja L. Kolkienė.

Dineta Babarskienė, „Lazdijų žvaigždė“ (2024-04-12)