Demokratijos šventės rezonansas Lazdijų rajone

Jau ne vienus metus viena iš didžiausių Lietuvos politinių partijų – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) – partijos pirmininko ir kitus svarbius rinkimus paverčia demokratijos švente, suteikdama teisę balsuoti ne tik partijos nariams, bet ir jos rėmėjams, partijai nepriklausantiems piliečiams. Kol kas tokia praktika taikoma tik šioje politinėje organizacijoje. Ankstesniais metais šie rinkimai sulaukdavo skeptiškų vertinimų – esą tai tik formalumas, nes reali konkurencija neegzistuoja, o dalis kandidatų galiausiai atsiima savo kandidatūrą. Tačiau šiemet situacija buvo kitokia – demokratijos šventėje dalyvavo net penki gana skirtingi kandidatai. Rezultatas – triuškinama Lauryno Kasčiūno pergalė.

Kaip ir po kiekvienų partijų lyderio rinkimų, viešojoje erdvėje netyla diskusijos, kokia kryptimi pasuks naujasis pirmininkas ir kokias vertybes jis akcentuos. Nuomonių gausu – tiek teigiamų, tiek kritiškų, tačiau istoriškai kiekvienas TS-LKD vadovų pasikeitimas atnešdavo partijai teigiamų pokyčių ir sustiprindavo jos poziciją.

Vadovaujant Andriui Kubiliui pavyko suvienyti konservatorius ir krikščionis demokratus, o tai nulėmė sėkmingą pasirodymą Seimo rinkimuose. Gabrieliui Landsbergiui perėmus vadovavimą, partija iš dalies liberalizavosi, pritraukė daugiau jaunimo ir perėmė dalį liberalių rinkėjų po Eligijaus Masiulio kyšio skandalo. Rezultatas – laimėti Seimo rinkimai. TS-LKD sustiprino savo įvaizdį kaip šiuolaikiška dešinės pakraipos politinė jėga, atitinkanti dabartinį pasaulio politikos kontekstą. Kas keisis vadovaujant Laurynui Kasčiūnui, parodys laikas.

Manau, kad daugiau dėmesio bus skiriama regionuose esantiems partijos skyriams, siekiant konsoliduoti platesnį rinkėjų ir palaikančiųjų ratą Lietuvos periferijose. Vietoje politinės nuostatos koncentruotis į didžiuosius miestus atsiras daugiau dėmesio ir likusiai Lietuvos daliai – regionams.

Taip pat itin svarbi atsakomybė bei galimybės sprendžiant Lietuvos saugumo klausimus, nes dabartinė valdžia šiai sričiai arba neskiria pakankamo dėmesio, arba laikosi priešingų nuostatų. Be to, gali atsirasti erdvės konstruktyvioms diskusijoms su kitomis politinėmis jėgomis, atsikratant visuomenėje dažnai klijuojamos arogancijos etiketės. Visa tai gali tapti naujos TS-LKD transformacijos pagrindu, atnešančiu realių pokyčių ir rezultatų.

Nepraeina be rezonanso šie pokyčiai ir apie TS-LKD Lazdijų skyrių. Rajoninėje spaudoje pasirodė keletas straipsnių, kuriuose išreiškiama pozicija ar nuomonė apie buvusį Lazdijų rajono savivaldybės merą, buvusį skyriaus pirmininką, kuris buvo pašalintas iš TS-LKD partijos narių. Kalbama apie tai, kad laimėjus Laurynui Kasčiūnui atsiranda didelė galimybė Artūrui Margeliui sugrįžti į TS-LKD gretas, gal net ir užimti Lazdijų skyriaus pirmininko poziciją. Daugelis tiesiogiai klausia manęs, kaip bus iš tikrųjų. Nesu TS-LKD Lazdijų skyriaus pirmininkas ir neužimu jokių vadovaujančių pareigų, todėl tiesiogiai atsakyti, ką dabartinė skyriaus vadovybė svarsto šiuo klausimu, būtų sudėtinga. Keista ir tai, kad dabartinė skyriaus vadovybė demonstruoja tylos poziciją šiuo klausimu. Kaip buvęs Lazdijų skyriaus pirmininkas galiu išsakyti tik savo ir kai kurių kitų TS-LKD Lazdijų skyriaus narių nuomonę.

Nemanau, kad naujasis TS-LKD pirmininkas Laurynas Kasčiūnas imsis iniciatyvos ar laikys vienu iš prioritetinių tikslų Artūro sugrąžinimą į partijos gretas Lazdijuose. Taip pat abejoju, ar Lazdijų skyriaus vadovybė tam pritartų, nebent naujajam skyriaus vadovui būtų priimtinas sprendimas atsisakyti savo posto ir sugrąžinti tą, kuris po pašalinimo iš partijos gretų buvo kardinaliai nusistatęs prieš skyrių, siekdamas jį visiškai sunaikinti. Artūras visada pasižymėjo manipuliacija ir gudrumu. Aiškiai matyti, kad jis, iškeldamas į viešumą klausimus dėl galimybės jam sugrįžti į TS-LKD gretas, analizuoja situaciją, stebi reakcijas ir vertina nuomones. Politiko, kaip ir asmens, pragmatiškumas verčia jį tai daryti grynai dėl asmeninių tikslų.

Noras sugrįžti yra didelis, nes Artūras mato, jog politinė ateitis be stiprios politinės jėgos yra miglota. Dabartinėje situacijoje jam nėra užtikrinto politinio finansavimo, papildomų politinių garantijų ar centrinės partinės organizacijos pagalbos savivaldos rinkimuose. Tačiau jo politinės ambicijos išlieka labai didelės, nors, atrodytų, jau būtų metas užleisti vietą jaunesniems ir pačiam pereiti į patarėjo poziciją. Tačiau sunku suprasti, kaip dar galima tikėtis sugrįžimo į TS-LKD gretas, kai beveik aštuonerius metus Artūras blaškėsi tarp kraštutinių politinių pakraipų, nuosekliai palaikydamas jėgas, konfrontuojančias su TS-LKD. Tik paskutinių Seimo rinkimų metu jo parama Demokratų sąjungos iškeltam kandidatui galutinai atskleidė jo pragmatinius politinius skaičiavimus.

Viešas didžiavimasis Lazdijų skyriaus narių gausa (daugiau nei 600 narių) ir dabartinės Lazdijų skyriaus vadovybės menkinimas kelia tik šypseną, matant šias manipuliatyvias paraiškas. Kai kartu su skyriaus atsakingąja sekretore Jūrate Juodzevičiene perėmėme skyriaus vadovavimą, kuomet Artūras buvo pašalintas iš partijos – buvo akivaizdu, kad didžioji dalis deklaruojamų 600 narių tėra fikcija. Realiai aktyvių ir tikrų narių buvo mažiau nei pusė Artūro deklaruojamo skaičiaus. Tarp jų buvo tokių, kurie net nežinojo, jog yra įtraukti į partinius sąrašus, taip pat ir tų, kurie, vos sužinoję apie savo narystę, iškart prašė ją panaikinti. Ar politikui kilnu didžiuotis tokiomis fikcijomis? Klausimas lieka skaitytojui. Nors man sunku įsivaizduoti diskusijas dėl Margelio sugrąžinimo į TS-LKD gretas, šis klausimas priklausys nuo Lazdijų skyriaus vadovų ir narių sprendimo. Nemanau, kad naujai išrinktas TS-LKD pirmininkas Laurynas Kasčiūnas duos nurodymą ar kitaip darys įtaką skyriui, kad Artūras būtų grąžintas į partijos narius.

Audrius Klėjus, Lazdijų rajono savivaldybės tarybos narys,  Lazdijų žvaigždė“ (2025-02-21)