Būna ir taip: melžiant karves gimsta įstabūs paveikslai

Rasa Žukauskienė iš Šventežerio seniūnijos – nepaprasta moteris. Ji – ūkininkė ir dailininkė, surengusi jau antrą parodą. Kaip pati sako, paveikslai gali gimti ir karves melžiant. Ir dar ji turi slaptą mintį: kažką nupiešti ant savo augintinės ir tokią gražią išleisti į pavasarį žydinčias pievas.

R. Žukauskienės šeima augina 30 melžiamų karvių. Žinia, tai ypatingas žemės ūkio sektorius, o ūkininkai, auginantys gyvulius, neturi laisvo laiko: nei išeiginių, nei švenčių. Jiems nebūna nei Kalėdų, nei Velykų, teisingiau – būna, bet turi dirbti kaip įprastą dieną. „Jei aš nenoriu, vyras pavaduoja“, – prisipažįsta Rasa. Tačiau tokių dienų „noriu – nenoriu“ reta, karves prižiūri abu: Rasos darbas – melžimas, vyras pagelbsti, kad procesas vyktų greitai ir be trukdžių: 30 karvių pamelžti užtrunka vos valandą. Sako, pieną veža kas antra diena: 400 litrų vienu sykiu pienovežis išsiveža. „Jei ne, tada sūrių prispaudžiu lig valios“, – prasitaria.

O jau moteriški darbai niekad nesibaigia: namų ruoša, valgio gaminimas, namų tvarkymas, dar ta meilė gėlėms. Kaip pati Rasa sako, gėlių darželis turi būti gražus ir žiemą. Nepaisydama didelio darbo krūvio, ji dar suranda laiko tapybai. Tiesa, šienavimas – jau vyro darbas, padeda ir vaikai, net dukra vairuoja traktorių, aišku, modernų, šiuolaikišką, prie kitokio jau net sėsti bijotų, o su nauju viską sparčiai nudirbti galima.

Rasa Šventežerio ūkininkais pasidžiaugia, ypač jaunais žmonėmis, kurie vienas kitam pagelbsti. „Ar sugedo, ar kas nutiko – griebia, padeda. Kukurūzus pernakt sutvarkė, kai prireikė“, – sako. Jei bėda, pagelbsti sesė, žinoma rajono ūkininkė Alma Rutkauskienė.

Plačiau – naujausioje „Lazdijų žvaigždėje“ (2024-02-16).

D. Babarskienės nuotr.