Šernai krenta kaip musės

Rajono medžiotojai teigia, kad nuo afrikinio kiaulių maro šernai krenta kaip musės. Vien praeitą savaitę Giraitės medžiotojų  būrelio medžioklės plotuose rasta 40 šernų gaišenų. Būrelio pirmininkas, rajono aplinkos apsaugos agentūros darbuotojas Donatas Račkauskas teigė, kad praeitos savaitės trečiadienį ir ketvirtadienį Marčiukonių  kaime gyvenantys medžiotojai rado net 27 šernų gaišenas.
“Prasidėjo masiškas kritimas, po to kiekvieną dieną rasdavome po keletą negyvų. Ir sekmadienį radome keletą didelių šernų. Afrikinis kiaulių maras nesirinkdamas  juos šluoja negailestingai. Nežiūri nei dydžio, nei amžiaus. Suskaičiavau, kad iš visų kritusių 14 buvo jauniklių. Kadangi dabar itin karšta, sausra, tai šis procesas itin išplito ir nuvažiavus į mišką gali greitai užuosti gaišenos kvapą. Tų gaišenų randame visur – krūmuose, tankiuose brūzgynuose, ypač dažnai prie balų ar net jose. Užsikrėtę virusu šernai nustoja ėsti,  jiems kyla temperatūra,  juos troškina, todėl nori gerti. Aišku, gaila, kai pamatai kritusius mažus šerniukus arba gerai įmitusius apie porą  šimtų kilogramų sveriančius šernus. Aš juokauju, bet praeitą savaitę mes tarsi budėdavome ištisomis paromis, nes kiekvieną dieną tokių gaišenų rasdavome. Ir ne po vieną – ištisais būriais kritusiųjų. Iš karto į tą vietą kviesdavome Maisto ir veterinarijos tarnybos specialistus, kurie paimdavo iš šernų gaišenų mėginius, kritusius  šernus bei tą vietą dezinfekuodavo ir tik po to  mes turėdavome juos užkasti. Tai mūsų medžioklės plotai, kuriuos turime prižiūrėti ir taip juos tvarkyti. Aišku, tai nėra malonus užsiėmimas, žiauriai dvokia, tačiau niekur nesidėsi, būtina tai daryti, jau pripratome. Galiu tik pasakyti, kad per medžioklės sezoną mūsų būrelis sumedžiojo 106 šernus, o nudvėsė iš viso jau 60. Iš tiesų šernai migruoja ir jų populiacija yra itin didelė Kalniškės miške bei su juo besiribojančiuose mūsų medžioklės plotuose. Tai kai praeitais metais Kalniškės miške atsirado afrikinio kiaulių maro židinys ir ten pradėjo masiškai  kristi šernai, jie migruodami virusą atnešė ir į mūsų plotus”, – pasakojo aplinkosaugininkas bei Giraitės medžiotojų būrelio pirmininkas D. Račkauskas. Jis teigė galvojąs, kaip būrelio plotuose užveisti kitų žvėrių – danielių  ar pan. Reikės maždaug 10 metų, kol šernų populiacija atsigaus.  
Laikinai rajono Maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko pareigas  einantis  Rolandas Muliuolis patvirtino, kad šiuo metu itin padidėjo šernų kritimas. „Dabar laukinėje gamtoje ritasi pati didžiausia afrikinio kiaulių maro banga, nes sąlygos plisti yra geros.  Manau, ji pasiekė patį aukščiausią tašką ir turėtų jau mažėti. Jeigu praeitais metais nustatėme, kad 28 šernai išgaišo, nes buvo užsikrėtę šiuo virusu, tai nuo šių metų  pradžios  tokių atvejų žymiai padaugėjo. Šių metų sausį buvo 29 atvejai, vasarį 59, kovą 58, o balandį registravome 15 tokių atvejų. Iš viso 161 atvejis. Kalbant apie itin dažnus šernų  kritimus Giraitės medžioklės  būrelio plotuose ir Kalniškės miške, reikia pastebėti, kad tai vienos didelės populiacijos, taip vadinamo vieno tako, šernai. Migruodami, rujodami, jie pernešė ir šį virusą, užsikrėtė vieni nuo kitų. Taip liga išplito ir prasidėjo masiniai kritimai. Kol kas negauname žinių iš kitų medžioklės plotų dėl tokių masiškų kritimų“, – sakė R. Muliuolis.
Vakar kalbintas senai medžiojantis rajono savivaldybės tarybos narys Benius Rūtelionis prisiminė, kad po 1990 metų irgi buvo paplitęs klasikinio kiaulių maro virusas, kuris šernus irgi guldė masiškai. „Tikrai tuomet labai daug jų išdvėsė, teko ir pačiam jų rasti ir laidoti duobėse. Gal po kelių dešimtmečių  gamta  atsigavo ir vėl jų prisiveisė, gal net per daug, nes jau darė žalą žmonių pasėliams, bulves masiškai ūkininkams knisdavo. Na, dabartinis, tas afrikinis,  kiaulių maras juos labai išretins, tačiau tikiuosi, kad kažkiek jų neišgaiš. Išliks gal tie, kurie gyvena ne dideliais būriais, ne šeimomis, o atskirai. Kita vertus, jie labai migruoja, tai tų šernų tikrai ateis iš kitų šalių – Baltarusijos, Lenkijos. Gal ir nedaug, tačiau kažkiek jų turėtų išlikti“, – mąstė B. Rūtelionis.

Rytis Pavasaris, „Lazdijų reklama“