Šaudyti šernus trukdo ir uždirbti norintys gaišenų ieškotojai

,,Lazdijų žvaigždėje“ rajono ūkininkas Remigijus Bėrus išsakė nuogąstavimus, kad dėl afrikinio kiaulių maro atšilus mūsų laukia tikra bomba, nes miškuose randama vis daugiau šernų gaišenų, užkrėstų afrikiniu kiaulių maru. Tačiau medžiotojai nerodo didelės iniciatyvos šaudyti šernus ar rinkti jų gaišenas. Atsakydamas į šią kritiką, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Lazdijų skyriaus valdybos pirmininkas Algirdas Kreiza teigė, kad medžiotojai šernus tikrai medžioja. Kad jie tai daro pasyviai, sako tik tie, kurie patys nemedžioja, nematė medžioklės lapų, nežino, kiek sumedžiota šernų. Gerb. R. Bėraus nuomonę jis tvirtino priimantis kaip teisingą pastabą todėl, kad rajono būrelių veikla mažai viešinama žiniasklaidoje.
Pavasarį šernų padaugėja 4–6 kartus
Pasak jo, minėti žvėrys yra medžiojami ištisus metus, medžioklės sezonas vyksta ir dabar. Kiek tiksliai šiuo metu rajono miškuose yra šernų, esą sunku pasakyti. Lazdijų skyriaus valdybos pirmininkas teigė, kad apskaitą medžiotojų būreliai Aplinkos apsaugos agentūrai pateikia balandžio mėnesį. Bėda ta, kad iki balandžio šernų skaičius gali pasikeisti labai drastiškai. Pavasarį šernų padaugėja apie 4–6 kartus, nes patelė atsiveda maždaug tiek jauniklių. Afrikinio kiaulių maro grėsmė atsirado 2013 metų pabaigoje, užkrėstiems šernams migruojant iš Baltarusijos. 2014 metais liga išplito ir Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje. ,,Iš pradžių ir atsakingos tarnybos nelabai suprato, su kokia liga mes susidūrėme, nebuvo primygtinio nurodymo medžioti šernus ištisus metus, nebuvo ir jokio skatinimo už šernų patelių sumedžiojimą. Tik pernai buvo padaryta išvada, kad jeigu šernų nesumedžiosime ir neištirsime, tai jie anksčiau ar vėliau susirgs ir nugaiš“, – sakė A. Kreiza. Ir šią susidariusią situaciją, anot jo, gali ištaisyti tik medžiotojai, nes jie nuomoja medžioklės plotus, jie turi žinių, kaip tai daryti, turi šautuvus. Rekordinis skaičius sumedžiotų šernų Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Lazdijų medžiotojų būrelių nuomojamuose medžioklės plotuose – 726 vienetai – buvo 2013–2014 m. medžioklės sezono metu (2013 m. spalis–2014 m. balandis). Po to  šis skaičius pradėjo mažėti: 2014–2015 metais sumedžioti 399 šernai, 2015–2016 metais – 417, 2016–2017 metais – 456 šernai. Per šių metų sausio mėnesį rajone sumedžiota 70 šernų ir rasti 28 kritę žvėrys. Per vasario mėnesį sumedžioti 27 šernai, o per pusę kovo mėnesio sumedžiota 19 šernų ir jau rasti 44 kritę šernai (įskaitant vakar rastus 4).
Nuo 2017 metų spalio 1 dienos už nušautas vyresnes nei 24 mėnesių šernų pateles mokamos padidintos 300 eurų išmokos. Anksčiau jos siekė 100 eurų. Per praėjusius metus ir šių metų 2,5 mėnesio rajone, pasak A. Kreizos, sumedžiota daugiau kaip 120 šernų patelių. Tiek pateikta prašymų išmokoms gauti.
Kiekvienas žmogus, medžiotojų vadovo teigimu, gali galvoti ką nori, kritikuoti medžiotojus, bet situacija nebūna vienareikšmiška. Labai dažnai dieną miške net su šunimis (ko negalima daryti) tąsosi visokie veikėjai, kurie esą ieško gaišenų, nes už tai gaus tam tikrą sumą pinigų. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba yra priėmusi sprendimą mokėti 30 eurų dydžio išmokas suradusiems šernų gaišenas. Pinigai pervedami į asmenų nurodytas sąskaitas per 60 kalendorinių dienų nuo dokumentų gavimo dienos. Medžiotojai už gaišenos suradimą savo medžiojamuose plotuose gauna 30 eurų ir dar tiek pat už jos sutvarkymą.
Medžioklę, A. Kreizos tvirtinimu, pernai labai apsunkino miškuose buvęs didžiulis skaičius grybautojų ir uogautojų. Nebūna šernas ten, kur grybautojai šūkauja, kur nuo žmonių buvimo aidi visas miškas. ,,Vienas medžiotojas pasakojo, kad vakarėjant bokštelyje tykojo žvėrių, bet pradėjus temti pamatė, kaip atvarė net sušilęs grybautojas ir prieblandoje apie bokštelį rinko grybus. Žvėris jaučia žmogaus kvapą ir jis į tą teritoriją jau neina. Taigi medžiotojas turėjo nulipti nuo bokštelio ir nieko nepešęs važiuoti 30 kilometrų į namus. Įveikęs 60 kilometrų pirmyn ir atgal, jis sugaišo ne tik laiko, bet ir prarado pinigų. Tai štai tokia ir aritmetika. Ne taip paprasta sumedžioti šerną“, – pasakojo A. Kreiza. Blogiausia, anot jo, kad paprasti žmonės, ieškodami gaišenų, išvaiko šernus, kurie jau neina į maitinimo vietas, jaučia nuolatinę grėsmę, stresą. Taigi sumedžioti žvėris yra sunku. Praėjusi žiema, pasak Lazdijų skyriaus valdybos pirmininko, sąlyginai buvo lengva, šernai maisto rasdavo miškų pakraščiuose, ąžuolynuose. Giraitės būrelis nemažai šernų sumedžiojo būtent ąžuolyne. Na, o dėl didelio skaičiaus rastų šernų gaišenų Kalniškės miške A. Kreiza sakė nieko negalintis komentuoti, nes ši teritorija nepriklauso rajono medžiotojams. ,,Tai – ne mūsų teritorija. Nauji plotų nuomotojai, laimėję nuomos konkursą, turbūt galvojo pataupyti lėšų, tikėdamiesi, kad afrikinis  kiaulių maras praeis pro šoną. Ten yra kitokie būreliai ir kitokie žmonės medžioja, todėl tokia situacija Kalniškėje ir susidarė“, – tvirtino A. Kreiza.
Anot jo, rajono medžiotojai įpareigoti ieškoti gaišenų. Ir jie tai daro. Sergantys šernai stengiasi pasislėpti, kylant kūno temperatūrai eina prie vandens, todėl išties nelengva rasti tas gaišenas. Juolab kad jų ieško ir gyventojai, norintys užsidirbti papildomą eurą. Bevaikščiodami po miškus, jie išvaiko šernus, kurie paskui grįžta į teritoriją tik po 3 dienų. Ir medžiotojams kantrybė baigiasi vis važinėti ir stebėti. Tiesa, daugelis medžiotojų šėryklose pastatę stebėjimo kameras, tai palengvina šį procesą, nes jei nėra zuikio, nėra ko ir važiuoti. Nėra taip paprasta, kad šernas eitų kaip avelė ir lauktų medžiotojo“, – kalbėjo Lazdijų skyriaus valdybos pirmininkas.
Žvėrienos dorojimas ant šakos – jau praeitis
Pasiteravus, ar rajono medžiotojų būreliai turi šaldytuvus skerdenoms laikyti, jis užtikrino, kad medžiotojai jau senokai juos įsigiję. Turi ir kur juos laikyti. Vieni pasistatę transformatorines, kiti išsinuomoję negyvenamas patalpas arba įsigiję nuosavas, ten laiko šaldytuvus. Giraitės medžiotojų būrelis pasistatė sodybą, Ąžuolyno ir Dzūkijos medžiotojų būreliai nusipirko pastatus. Juose įrengta vietinė kanalizacija, žvėrienos dorojimo patalpos. Tas laikotarpis, kai pirminį žvėrienos dorojimą atlikdavo ją pasikabinę ant šakos – jau seniai praeity. Žvėrių skerdiena, A. Kreizos tvirtinimu, padedama šaldytuve. Po to į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos laboratoriją pristatomi nušauto žvėries vidaus organų ir kraujo mėginiai. Per 3–5 dienas gaunamas atsakymas. Jei skerdiena sveika – keliauja į puodą, jeigu užkrėsta – apkasama žemėje.
Afrikinio kiaulių maro plėtra, pasak medžiotojų vadovo, yra baisi. Jį gali pernešti ir žmonės ant batų bei mašinos ratų, todėl medžiotojai stengiasi nevažinėti į kitiems kolektyvams priklausančias teritorijas. Jei taip atsitinka, naudojasi biocidais – apipurškia jais mašinų ratus ir batus. Ligą gali pernešti ir kiti gyvūnai: usūriniai šunys, barsukai, lapės, palaidi šunys. Radę kritusį gendantį šerną, pradeda jį draskyti ir tampa ligos nešiotojais. Varniniai paukščiai – taip pat. Skrisdami kur nors purpteli į kokį diendaržį ir, jei ten kriuksi kiaulė, gali užsikrėsti maru. ,,Nežinia, kaip toliau gyvensime, apie privačius kiaulių augintojus jau niekas nekalba. Supranta, kad žmonėms iš kažko reikia gyventi, iš kažko maitintis. Jei žmonės laikysis biosaugos priemonių, gal ir pavyks užauginti kiaules. Kiaulių augintojų, aišku, sumažės. Sunku jiems. Ir mums, medžiotojams, nelengva, nes nuomojamų plotų kainas valstybė vis didina ir didina, o laukinės faunos ženkliai mažėja. Kapčiamiesčio medžiotojai, pavyzdžiui, šernų senokai nemato, tik pėdas kartais. Tikėtina, kad ten liga ir pasireiškė pirmiausia, nes netoli Baltarusija“, – sakė A. Kreiza.
Gamta, jo teigimu, prisitaiko prie visokių negandų. Teko girdėti žmones kalbant, kad buvo sumedžioti šernai, persirgę afrikinio kiaulių maro liga. Jie nešiojo šį virusą, bet jis jiems esą nekenkė. O ar prisitaikys prie šios ligos kiaulių imuninė sistema – jau esą kitas klausimas. ,,Taigi dėl kiaulių medžiotojai privalo šaudyti šernus. Visgi veterinarijos mokslas nestovi vietoje, gal bus atrasta ateityje vakcina nuo šios baisos ligos. Juk dabar – tai jau ne vienos valstybės, o visos Europos problema, todėl tikėtina, kad bus rasta išeitis iš šios situacijos“, – samprotavo A. Kreiza.
Dalia Juknevičienė, „Lazdijų žvaigždė“