Visam laikui atsisveikiname su vasaros laiku? Svajonė tampa realybe?

Įsivaizduokite pasaulį be vasaros laiko – jokių persukamų laikrodžių, nutrūkusių savaitgalių ar pirmadienio rytų, kai jautiesi lyg pervažiuotas traktoriumi. Skamba kaip svajonė, ar ne?

Šeštadienio vakaras – kovo ar lapkričio pradžia. Jūs skaitote knygą, žiūrite mėgstamą serialą ir užmiegate ramiai, be streso. Sekmadienio rytą prabundate tuo pačiu metu kaip visada – nereikia galvoti, kuria kryptimi „sukti laiką“. Nuostabu!

Bet štai įdomu – tai nebūtinai tik svajonė. Tai gali būti mūsų realybė, jei atsisakysime sezoninio laiko keitimo.

Kodėl mes vis dar tai darome?

Vasaros laiko šalininkai teigia:

 Daugiau šviesos vakare: saulė ilgiau šviečia po darbo, vadinasi, daugiau laiko lauke, daugiau gryno oro, daugiau golfo (jei mėgsti tai daryti 20 val.).

 Energijos taupymas: mažiau naudojama elektros šviesa vakare. Bet ar tikrai? Su šiuolaikinėmis technologijomis – ginčytinas argumentas.

Laiko kaita ir kūno laikrodis

Kiekvieną kartą, kai keičiame laiką, mūsų organizmo biologinis ritmas, vadinamas cirkadiniu ritmu, susipainioja. Tai sukelia vadinamąjį „socialinį lėktuvų laiką“ – kai tavo miego ritmas nesutampa su mokyklos ar darbo grafiku.

Rezultatas? Daugiau nuovargio, dirglumo, netgi padidėjusi nelaimingų atsitikimų rizika keliuose.

Kaip laiką keičia pasaulis?

 Atsisakė:

Turkija dar 2016 m. atsisakė vasaros laiko – norėta mažiau painiavos ir daugiau stabilumo.

Japonija nenaudoja vasaros laiko nuo 1951 m.

Kinija turi tik vieną laiko juostą be sezoninio pokyčio.

JAV naudoja (bet svarsto keisti):

JAV (išskyrus Havajus ir dalį Arizonos), Kanada (išskyrus Saskačevaną).

Yra diskusijų, kad reikėtų visuomet palikti vasaros laiką.

Australija – maišytas variantas:

kai kurios Australijos valstijos taiko vasaros laiką, kitos – ne.

O Europa?

2018 m. Europos Komisija pasiūlė atsisakyti sezoninio laiko keitimo. Net 84 proc. europiečių pasisakė „už“! Lenkija ir Suomija buvo itin entuziastingos, o Graikija liko neutralioje pozicijoje.

Tačiau Europos Taryba vis dar nepriėmė galutinio sprendimo. Tad kol kas – laikrodžiai šoka „čia pirmyn, čia atgal“ du kartus per metus.

O kas, jei tiesiog liautumėmės?

Tiesiog įsivaizduokite: pirmasis balandžio sekmadienis. Prabundate laiku. Miegas nenutrauktas. Galva aiški. Mikrobangė rodo tą patį laiką kaip telefonas. Ne mažas stebuklas, ar ne?

 Airijos europarlamentaras Seán Kelly jau seniai ragina atsisakyti vasaros laiko. Jis teigia, kad esant energetinei krizei, dar svarbiau – stabilumas ir paprastumas.

67 Europos Parlamento nariai vėl kelia šį klausimą. „Time Use Initiative“ ir kitos organizacijos siūlo pereiti prie „natūralių laiko juostų“, kurios geriau atitiktų saulės laiką – tai galėtų pagerinti miegą, sveikatą ir net eismo saugumą.

Išvada? Gal tai mūsų šansas

Atsisakę laiko keitimo galėtume:

Geriau išsimiegoti.

Jaustis mažiau pasimetę.

Mėgautis savaitgaliais be streso.

Ir (galbūt) sumažinti impulsyvių. pirkinių kiekį!

Tad pakelkime puodelį kavos už ateitį be „laiko persukimų“! Ir, jei jau svajojam… gal vieną dieną atsisakysime ir pirmadienių?

Jaunieji Europos žurnalistai – pažink autorių

Juliana Zammit

Aš – Juliana, 20 metų žurnalistikos studentė. Mėgstu rašyti ir pasakoti istorijas. Taip pat dvejus metus mokiausi fotografijos – tai išmokė pastebėti grožį paprastuose dalykuose. Noriu per žodžius ir nuotraukas pasakoti istorijas, kurios įkvepia.

Šis straipsnis atspindi tik autorės nuomonę. Europos Komisija ir „Eurodesk“ neatsako už jame pateiktą informaciją.

Europos Komisijos spaudos centras