Transfagarašanas – įspūdingiausias Rumunijos kalnų kelias

Transfagarašanas (Transfăgărășan) – vienas įspūdingiausių ir ekstremaliausių kalnų kelių Europoje. Šis 151 km ilgio kelias vingiuoja per Rumunijos Karpatų kalnus, jungdamas Sibiu ir Pitesti miestus. Dėl stačių serpantinų, dramatiškų peizažų ir įspūdingos istorijos jis yra ne tik vairuotojų, bet ir keliautojų mėgstama vieta. Transfagarašanas siūlo unikalią galimybę patirti aukščiausius Rumunijos kalnų kelius ir pasigrožėti gamtos didybe.

Kelio istorija ir statyba

Transfagarašano magistralė buvo pastatyta 1970–1974 metais pagal Rumunijos diktatoriaus Nikolajė Čaušesku (Nicolae Ceaușescu) įsakymą. Jis norėjo užtikrinti greitą kariuomenės pervežimą per Karpatų kalnus, jei kiltų Sovietų Sąjungos grėsmė. Kelio statyba buvo vienas sudėtingiausių Rumunijos inžinerinių projektų – darbininkai dirbo ekstremaliomis sąlygomis, esant stiprioms audroms ir staigiems temperatūros pokyčiams. Naudota daugiau nei 6 milijonai kilogramų dinamito, kad būtų pramušti tuneliai ir pašalintos uolos. Statybų metu žuvo daugybė darbininkų, o pats kelias tapo inžinerinio meistriškumo ir žmonių pasiaukojimo simboliu.

Lankytinos vietos

• Prakeikti serpantinai – Kelią statė kariai ir kaliniai, daugelis jų žuvo dėl nelaimingų atsitikimų. Manoma, kad kai kurie posūkiai, ypač „Mirties vingis“, yra prakeikti, o juose dažniau nutinka avarijos.
• Ilgiausias tunelis Rumunijoje – 887 m tunelis ties Balea ežeru, kertantis kalnus ir jungiantis šiaurinę bei pietinę Transfagarašano dalis.
• Balea ežeras – aukščiausias Transfagarašano taškas (2034 m), esantis tarp įspūdingų Fagarašo kalnų viršūnių. Ežeras susiformavo ledynų tirpsmo metu ir dabar yra viena iš populiariausių turistinių vietų regione. Žiemą čia veikia garsusis Ledo viešbutis, pastatytas iš ežero ledo blokų, o vasarą lankytojai gali mėgautis žygiais, pasiplaukiojimais valtimis ar tiesiog atsipalaiduoti stebėdami kvapą gniaužiančius kalnų peizažus.
• Balea krioklys – vienas aukščiausių Rumunijos krioklių, jo aukštis siekia 60 metrų. Tai natūralus gamtos stebuklas, kurio vanduo krinta nuo stačių Fagarašo kalnų uolų, sukeldamas įspūdingą triukšmą ir rūką. Ši vieta yra ypač populiari tarp turistų ir žygeivių, kurie gali mėgautis kvapą gniaužiančiais vaizdais ir nuotykių kupinu taku, vedančiu link krioklio.
• Poenari tvirtovė – dar vadinama tikrąja Drakulos pilimi, kurioje gyveno Vladas III. Tvirtovė, pastatyta ant stačios uolos virš Argešo upės, buvo strategiškai svarbi ir laikoma vienu iš geriausių viduramžių gynybinių objektų Rumunijoje. Sakoma, kad Vladas III pats prisidėjo prie šios tvirtovės stiprinimo, o pasakojimai apie jo žiaurumą ir gynybines strategijas dar labiau sustiprina jos legendą.
• Vidraru ežeras ir užtvanka – vienas didžiausių hidroelektrinių projektų Rumunijoje, pastatytas 1965 m. Užtvanka, kurios aukštis siekia 166 metrus, yra laikoma viena įspūdingiausių inžinerinių konstrukcijų šalyje. Ežeras ne tik aprūpina šalį elektra, bet ir yra populiari vieta turistams, siūlanti galimybes plaukioti valtimis, žvejoti ar tiesiog grožėtis įspūdingu kraštovaizdžiu.

Kelio saugumas ir vairavimo sąlygos

 Kelias yra sudėtingas ir pavojingas, ypač vairuotojams, neturintiems patirties serpantinuose. Dėl staigių posūkių, stačių šlaitų ir dažnai besikeičiančių oro sąlygų būtina būti itin atsargiems.

• Atidarytas tik nuo birželio iki spalio, nes žiemą kelias uždaromas dėl sniego ir pavojingų oro sąlygų.
• Staigūs posūkių vingiai ir status pakilimai reikalauja didelio vairavimo meistriškumo.
• Orai gali staiga pasikeisti – net vasarą gali iškristi sniegas, kilti stiprus rūkas ar net audra.
• Patartina nevažiuoti naktį, nes kelias prastai apšviestas ir galima sutikti laukinių gyvūnų.
• Rekomenduojama pasirūpinti degalais, nes ilgose kelio atkarpose nėra degalinių ar servisų.

Legendos ir mitai

• Drakulos šešėlis – pasakojama, kad Drakulos dvasia klaidžioja aplink Poenari tvirtovę ir Transfagarašano kelią. Kai kurie keliautojai teigia girdėję paslaptingus šnabždesius, aidinčius tarp kalnų uolų, ar net matę keistus šešėlius, slenkančius per rūko apgaubtus šlaitus. Vietiniai pasakoja, kad tam tikrose kelio atkarpose jaučiamas nepaaiškinamas šalčio dvelksmas, o nakčia kartais pasirodo mįslingi šviesos blyksniai. Šios legendos dar labiau sustiprina mistinę Transfagarašano atmosferą.
• Vilkolakiai Fagarašo kalnuose – vietiniai tiki, kad miškai slepia paslaptingas būtybes, kurios pasirodo per pilnatį ir seka keliautojus. Pasakojama, kad kai kuriuose miško plotuose naktį girdimi šiurpūs staugimai, nepaaiškinami šlamesiai ir net matomi raudonomis akimis žėrintys šešėliai. Sakoma, kad senieji kaimų gyventojai vengia šių vietų po saulėlydžio, nes praeityje čia pradingdavo žmonės, o jų pėdsakai niekada nebūdavo rasti. Legendos byloja, kad vilkolakiai čia klajoja nuo neatmenamų laikų, o drąsiausi keliautojai, kurie ryžtasi keliauti šiais miškais naktį, dažnai pasakoja apie keistus pojūčius ir baimę keliantį jausmą, tarsi kažkas juos stebėtų iš tamsos.
• Prakeikti posūkių vingiai. Sakoma, kad kai kurios kelio vietos yra pavojingos dėl praeityje įvykusių tragedijų. Pasakojama, kad keliautojai čia jaučia stiprią įtampą, kartais net girdi nepaaiškinamus garsus arba pastebi šmėkliškus šešėlius, slypinčius už posūkių rūke.

 Transfagarašanas – ne tik inžinerinis stebuklas, bet ir viena įspūdingiausių kelionių vietų Europoje. Tai vieta, kur gamtos didybė susilieja su istorija, mitais ir adrenalino kupinais posūkių vingiais. Be to, tai kelias, kuris leidžia pajusti tikrąją kalnų dvasią, o kiekvienas jo vingis atveria naują įspūdingą peizažą. Jei keliaujate į Rumuniją, nepraleiskite progos patirti šio kelio magijos!

Tradicinis desertas: Papanasi

Rumunijos kalnuotuose regionuose, įskaitant Transfagarašano apylinkes, populiarus desertas yra Papanasi – keptos arba virtos varškės spurgos, patiekiamos su grietine ir uogiene (dažniausiai mėlynių arba aviečių). Šis desertas yra itin sotus ir dažnai valgomas po sočios rumuniškos vakarienės. Jis yra vienas žinomiausių Rumunijos desertų ir dažnai randamas vietinių restoranų meniu. Papanasi spurgos yra traškios išorėje ir minkštos viduje, o jų derinys su kreminės tekstūros grietine bei saldžia uogiene sukuria nepakartojamą skonį. Šis desertas kilęs iš šiaurinės Rumunijos, bet yra plačiai paplitęs visoje šalyje. Kai kuriose vietovėse Papanasi ruošiami su vanilės ar citrinų aromatu, suteikiant jiems dar ypatingesnį skonį. Tai ne tik skanus, bet ir autentiškas Rumunijos kulinarinis paveldas, kurio verta paragauti kiekvienam keliautojui.

„Europos Pulso“ inf.

www.europospulsas.lt