Plateliai – 2008 m. Turizmo ir vietinio nematerialaus paveldo kategorijos nugalėtojai

Plateliai – istorinis miestelis, pirmą kartą paminėtas XV a., garsėjantis turtingu Lietuvos paveldu. Ši vietovė apima ir Žemaitijos nacionalinį parką, kuris saugo tradicijas, senąją architektūrą, vietinę kulinariją, liaudies amatus bei regiono papročius. Be to, tai vieta, kurioje galima atrasti Žemaitijos kultūros šaknis ir autentiškus gamtos kampelius, kurie išsaugoti ir puoselėjami per daugelį amžių.

Žemaitijos nacionalinis parkas yra autentiškas žemaičių kraštas, kuriame puoselėjamos senosios tradicijos ir išsaugotas natūralus gamtos grožis. Čia telkšo didžiausias ir giliausias Žemaitijoje Platelių ežeras, kuris ne tik formuoja krašto kraštovaizdį, bet ir yra svarbi vietinių bendruomenių bei turistų traukos vieta.

Plateliai – Lietuvos gamtos ir kultūros perlas

Plateliai – istorinė vietovė, kuri žavi nuostabiu kraštovaizdžiu, turtinga kultūra ir senomis tradicijomis. Įsikūręs Žemaitijos nacionaliniame parke, šis kraštas yra puiki vieta keliautojams, kurie nori mėgautis gamtos grožiu, atrasti unikalius paveldo objektus ir patirti autentišką žemaitišką dvasią.

Gamtos grožis ir pažintiniai takai

Plateliai garsėja didžiausiu ir giliausiu Žemaitijos ežeru, apsuptu kalvų ir senųjų miškų. Keliaudami aplink ežerą lankytojai gali grožėtis įspūdingais vaizdais į salas, pusiasalius bei mistinę atmosferą kuriančias legendomis apipintas vietas.

Žemaitijos nacionalinis parkas ne tik saugo šios vietovės natūralų kraštovaizdį, bet ir skatina ekoturizmą, suteikdamas lankytojams galimybę pažinti unikalią gamtą ir kultūros paveldą per įvairius teminius pažintinius takus:

• Seirės gamtos takas (4,1 km) – suteikia galimybę iš arti pažinti vietovei būdingus augalus, grybus ir laukinius gyvūnus, kartu mėgaujantis natūralios gamtos ramybe.
• Plokštinės takas (3,2 km) – veda per buvusios sovietinės karinės bazės teritoriją, kur galima susipažinti su šaltojo karo laikotarpio istorija. Čia įsikūręs vienintelis Europoje Šaltojo karo muziejus, įrengtas buvusiame Sovietų sąjungos balistinių raketų šachtiniame paleidimo komplekse.

Muziejaus ekspozicija pasakoja apie penkis dešimtmečius trukusį Šaltąjį karą – vieną pavojingiausių karinių konfliktų istorijoje. Nuo 1963 iki 1978 metų šioje bazėje buvo dislokuotos keturios vidutinio nuotolio balistinės raketos SS-4, nutaikytos į Vakarų Europą. Šiandien šis slaptas objektas yra atviras lankytojams, kurie gali iš arti pamatyti išlikusią infrastruktūrą, įskaitant požemines šachtas, valdymo centrą ir apsaugos sistemas.

Lankantis muziejuje galima apžiūrėti ginkluotės ekspoziciją, archyvinius dokumentus bei susipažinti su branduolinio nusiginklavimo istorija. Požeminiame komplekse lankytojams rekomenduojama laikytis saugumo taisyklių, kadangi čia neveikia mobilusis ryšys, o evakuacinės rodyklės nurodo artimiausius išėjimus. Takas supažindina lankytojus su išlikusia infrastruktūra ir pasakoja apie šio laikotarpio karinę reikšmę. Lankytojai gali aplankyti unikalų Šaltojo karo muziejų, įsikūrusį buvusioje raketų bazėje, kur eksponuojama informacija apie Šaltojo karo laikotarpio ginkluotę, infrastruktūrą ir geopolitinį kontekstą. Šis takas suteikia unikalią galimybę iš arti pamatyti istorinę infrastruktūrą ir suprasti geopolitinį kontekstą, kuris buvo svarbus XX amžiuje.

• Mikytų archeologinis takas – tai unikali vieta, kur susipina gamta, istorija ir mitologija. Šis 1 km ilgio pėsčiųjų takas yra šiaurinėje Žemaitijos nacionalinio parko dalyje, už 11 km nuo Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos lankytojų centro Plateliuose. Tako pradžioje įrengtas informacinis stendas, o lankytojų patogumui yra atokvėpio vieta, automobilių stovėjimo aikštelė ir tualetas.

Mikytų kalnas nuo seno buvo laikomas šventa vieta, kurioje žmonės rinkdavosi maldoms ir ritualams. Take taip pat galima rasti archeologinių radinių, menančių senovės lietuvių religines apeigas ir tikėjimus.

Tako išskirtinumas – Mikytų alkakalnis, akmuo su velnio pėda, maldų (aukų) šulinys bei Mikytų kraštovaizdžio draustinis.

Akmuo su velnio pėda – tai mitologinis 4,5 x 2,5 x 4 m dydžio akmuo su įdubimais, primenančiais „pėdą su kulniuku“. Pasakojama, jog juo velnias sugriovė Alkos kalne stovėjusią bažnyčią. Vėliau, bėgdamas, įmynė savo pėdsaką. Manoma, kad akmens amžius siekia ne mažiau kaip 1,5 milijardo metų, o gali būti ir gerokai senesnis.

Taip pat take galima aplankyti šventąjį šaltinį, kurį vietiniai laiko stebuklingu. Manoma, kad jo vanduo turi gydomųjų galių, todėl nuo senų laikų žmonės čia atvykdavo prašyti sveikatos ir dvasinės ramybės.

• Paplatelės takas – maršrutas, vedantis per vaizdingas miško proskynas ir gamtos apsuptį, kuriame galima išvysti liaudies meno kūrinius – medines skulptūras, sukurtas vietinių menininkų. Šios skulptūros atspindi Žemaitijos krašto mitologiją, istoriją ir gamtos elementus, suteikdamos takui išskirtinį meninį bei kultūrinį savitumą.

Istorinis ir kultūrinis paveldas

Plateliai saugo autentišką Žemaitijos dvasią – nuo senųjų sodybų iki liaudies architektūros paminklų, kurie atspindi šio regiono istorinį paveldą ir kultūrinę tapatybę.

• Šarnelės piliakalnis – svarbi archeologinė vieta, menanti pirmąjį mūsų eros tūkstantmetį. Piliakalnis laikomas vienu iš seniausių Žemaitijos gynybinių objektų, kur vietiniai gyventojai slėpdavosi nuo priešų. Čia buvo aptikti senovės gyvenvietės pėdsakai, o archeologiniai radiniai liudija apie šio krašto istorijos gilumą ir svarbą.
• Senosios Žemaitijos sodybos – atspindi tradicinę liaudies architektūrą ir buities kultūrą, išlaikiusią autentiškus medinės statybos elementus, puošybos detales bei senovinius ūkinės veiklos pavyzdžius. Šios sodybos liudija apie žemaičių gyvenimo būdą, papročius ir darbo tradicijas, kurios perduodamos iš kartos į kartą.

Plateliai ir Beržoro medinės bažnyčios – vienos seniausių Lietuvoje, išsiskiriančios unikaliomis sakralinėmis vertybėmis. Beržoro Šv. Stanislovo bažnyčia – tai viena iš reikšmingiausių katalikiškos piligrimystės vietų Telšių vyskupijoje, įsikūrusi Beržoro kaime, ant Beržoro ežero šiaurės vakarų kranto, tik 2 km nuo Platelių. Bažnyčia kartu su Beržoro kapinėse stovinčia varpine ir Šv. Jono Nepomuko koplyčia sudaro valstybės saugomą sakralinių pastatų ansamblį, kurį aplanko daugybė tikinčiųjų ir istorijos mėgėjų.

Pirmasis Beržoro šv. Stanislovo bažnyčios komplekso pastatas buvo medinė Šv. Jono Nepomuko koplyčia, kurią įkūrė vietos tikintieji XVIII a. pradžioje, tačiau tikslus jos statybos laikas nėra žinomas. Koplyčia buvo nedidelė ir greitai tapo per maža kaimo gyventojams, todėl 1746 m. buvo pastatyta didesnė bažnyčia, kuri buvo pavadinta šv. Stanislovo vardu. Tai medinė, liaudies architektūros stiliaus bažnyčia, su kryžminiais kontūrais ir baroko stiliaus pagrindiniu altoriumi. Be pagrindinės bažnyčios, komplekse yra ir 14 Kryžiaus kelio koplyčių, kurios sudaro unikalų XVIII a. Kryžiaus kelio architektūrinį ansamblį. Šį Kryžiaus kelią įsteigė Platelių klebonas Juozapas Vaitkevičius, o koplyčios buvo įrengtos 1760 m. Beržoro kaimo pušyne. Šios koplyčios atvaizduoja 14 Kristaus kančios kelio stočių. Nors sovietų laikais šios koplyčios buvo sunaikintos, Nepriklausomybę atgavus Lietuvai 1991 m. jos buvo atstatytos. Pasakojama, kad Beržoro kaime vienas piemuo, ganantis avis, pamatė Švč. Mergelės Marijos atvaizdą medžio viršūnėje. Kunigai bandė nukelti paveikslą ir perkelti į Platelių bažnyčią, tačiau paveikslas dingo ir vėl atsirado toje pačioje vietoje ant medžio. Tai buvo laikoma stebuklu, ir pagal šią legendą buvo nuspręsta pastatyti bažnyčią, kurioje šis paveikslas būtų eksponuojamas, taip susijungiant religinei tradicijai ir tikėjimui.

• Žemaičių Kalvarijos bazilika – vienas reikšmingiausių religinių centrų regione, garsėjantis savo istoriniais atlaidais, pritraukiančiais piligrimus iš visos Lietuvos. Tai ne tik maldos vieta, bet ir svarbus kultūrinis bei architektūrinis paveldas, išlaikęs autentiškus sakralinius elementus.

Muziejai ir meno erdvės

Plateliai turi turtingą kultūrinį paveldą, kuris atsispindi muziejuose ir meno erdvėse.

Lankytojų lauks daugybė kultūrinių objektų:

• Žemaitės muziejus – skirtas garsiajai lietuvių rašytojai Julijai Beniuševičiūtei-Žemaitei. Muziejus supažindina lankytojus su jos gyvenimu, kūryba ir indėliu į lietuvių literatūrą. Čia eksponuojami autentiški daiktai, rankraščiai ir nuotraukos, leidžiančios geriau pažinti rašytojos palikimą.
• Reginos ir Justino Jonušų liaudies meno muziejus – tai unikali vieta, kurioje eksponuojami tradiciniai liaudies meno kūriniai, atspindintys Žemaitijos krašto kultūrinį paveldą. Čia galima išvysti unikalių drožinių, keramikos dirbinių bei kitų autentiškų meninių darbų, sukurtų vietinių meistrų..
• Leonardo Černiausko dailės galerija – vieta, kurioje eksponuojami vietinio menininko tapybos darbai, atspindintys Žemaitijos kraštovaizdį, kultūrą ir žmonių gyvenimo akimirkas.
• Užgavėnių kaukių kūrybinės dirbtuvės – dvaro svirne eksponuojamos unikalios, rankų darbo kaukės, atspindinčios senąsias Užgavėnių tradicijas. Lankytojai gali ne tik apžiūrėti ekspoziciją, bet ir dalyvauti edukacinėse dirbtuvėse, kuriose susipažins su kaukių gamybos technikomis bei galės pasigaminti savo kaukę.
• Archeologiniai radiniai iš Šventorkalnio ir Pilies salos – pristato senovinius buities ir darbo įrankius, menančius pirmuosius šio krašto gyventojus. Čia galima pamatyti akmeninius kirvius, molines puodynes ir kitus kasdienybės daiktus, kurie atskleidžia senovės žmonių gyvenimo būdą ir amatų meistriškumą.

Festivaliai ir renginiai

Plateliai garsėja ne tik gamtos grožiu, bet ir gyvybingomis šventėmis bei renginiais, pritraukiančiais ir vietinius gyventojus, ir turistus:

• Užgavėnės – viena spalvingiausių ir linksmiausių metų švenčių, kurios metu miestelis atgyja su tradiciniais persirengėliais, amatininkų mugėmis, linksmybėmis ir gardžiais blynais. Šventė simbolizuoja žiemos palydas ir pavasario sutiktuvės, o jos kulminacija – Morės deginimas, siekiant išvyti blogį ir pasitikti naują metų ciklą.
• Regata – tradicinis buriuotojų festivalis, vykstantis rugpjūtį ir pritraukiantis ne tik profesionalius jachtų sporto entuziastus, bet ir mėgėjus. Tai išskirtinė proga stebėti įspūdingas lenktynes Platelių ežere ir mėgautis vasaros švente prie vandens.
• Joninės – senovinė vidurvasario šventė, kuri simbolizuoja gamtos virsmą ir ilgiausią metų dieną. Šventės metu kūrenami laužai, pinami vainikai, vyksta dainos, šokiai ir tradicinės apeigos, o drąsiausi leidžiasi ieškoti stebuklingo paparčio žiedo.
• Žemaičių Kalvarijos atlaidai – viena svarbiausių religinių švenčių Lietuvoje, kasmet sutraukianti tūkstančius piligrimų. Tai ypatingas maldingumo ir bendruomenės susibūrimo metas, kurio metu vyksta procesijos, šv. Mišios ir giesmės, palaikančios gilias katalikiškas tradicijas.
• Plaukimo maratonas – tradicinis renginys Platelių ežere, kuriame varžosi profesionalūs plaukikai ir mėgėjai. Be pagrindinių plaukimo distancijų, šventėje organizuojamos pramoginės rungtys, suteikiančios linksmų iššūkių ir dalyviams, ir žiūrovams.

Kodėl verta aplankyti Platelius?

Plateliai – tai vieta, kur susijungia istorija, kultūra ir gamta. Šis kraštas siūlo ne tik įspūdingą kraštovaizdį, bet ir galimybę pažinti Žemaitijos paveldą per tradicijas, šventes ir autentišką gyvenimo būdą. Platelių ežeras ir nacionalinis parkas suteikia puikias sąlygas ramiam poilsiui, ir aktyvioms pramogoms gamtoje. Nesvarbu, ar mėgstate tyrinėti istorines vietas, dalyvauti kultūriniuose renginiuose ar tiesiog mėgautis natūralia aplinka – Plateliai turi ką pasiūlyti kiekvienam keliautojui.

„Europos Pulso“ inf.

www.europospulsas.lt