Nemuno deltos regioninis parkas – 2009 metų laureatas
Viešo naudojimo, https://commons.wikimedia.org/w/index.php?curid=8405054
Nemuno deltos regioninis parkas 2009 metais buvo pripažintas patraukliausia turizmo vietove Lietuvoje pagal Europos Komisijos inicijuotą projektą „Patraukliausios Europos turizmo vietovės“ (EDEN).
Šis didžiulis regionas, užimantis beveik 2 000 km², garsėja vandens pramogomis. Viena populiariausių veiklų tarp lankytojų – ekskursijos baidarėmis po Kuršių marias, kurias veda patyrę gidai.
Žvejams Kuršių marios yra tikras rojus. Vasarą čia gausu žvejų, o žiemą, kai marios užšąla, regionas tampa ledo žūklės entuziastų traukos centru.
Istorijos mėgėjams būtina aplankyti Rusnę – vieną seniausių gyvenviečių deltoje. Manoma, kad Rusnės parapija buvo įsteigta dar 1419 m., kai šios apylinkės priklausė Vokiečių ordinui. Miestelio simbolis – įspūdingas bažnyčios bokštas. Pirmoji bažnyčia, pastatyta apie 1583 m., buvo viena seniausių visoje Lietuvoje. Be to, už deltos ribų, aplinkiniuose miesteliuose, galima rasti senovinių sodybų, kuriose siūloma apsistoti. Čia lankytojai gali apsilankyti amatininkų dirbtuvėse ir pasimėgauti vietinės virtuvės šedevrais.
Dar viena populiari lankytina vieta – Švyturių maršrutas. 14 kilometrų kelionė Atmatos upe ir Kuršių mariomis leidžia pamatyti daugybę išlikusių senųjų švyturių. Tai puikus būdas susipažinti su šio krašto istorija ir kultūra. Maršrutas taip pat leidžia atrasti regiono švyturius, tokius kaip Uostadvario švyturys, ir pasimėgauti įspūdingais gamtos vaizdais. Kelionė tęsiasi polderių pylimais, kurie supa žemiausioje Lietuvos vietoje esančią salą, apsaugodami ją nuo apsėmimų.
2023 metais buvo pristatytas naujas maršrutas-žaidimas „Švyturių takais“, kuris kviečia aplankyti septynis pajūrio ir pamario švyturius.
Kuo ypatingas Nemuno deltos regioninis parkas?
Parko unikali istorija ir nepaliesti kraštovaizdžiai suteikia šiam regionui išskirtinumo. Nemunas nuo seno buvo strategiškai svarbus daugybei civilizacijų, kurios kovojo dėl upės kontrolės. Šią turtingą istoriją liudija daugybė muziejų, kuriuose lankytojai gali susipažinti su praeitimi.
Nemunas taip pat yra svarbi buveinė 55 retoms paukščių rūšims, kurios šlapynes naudoja kaip veisimosi vietas. Be to, parke gyvena daugiau nei 40 žinduolių rūšių, todėl tai yra viena iš nedaugelio ekosistemų, kurioms žmogaus veikla beveik nepakenkė. Dėl unikalaus gamtos grožio ir gausios gyvūnijos tampa akivaizdu, kodėl šalys šimtmečius kovojo dėl šio regiono.
Nemuno deltos regioninis parkas yra vienas svarbiausių biologinės įvairovės centrų Lietuvoje. Šioje unikalioje teritorijoje šlapynės ir pievos tampa prieglobsčiu daugybei augalų ir gyvūnų rūšių. Pavasarį ir rudenį parkas tampa pagrindiniu migruojančių paukščių sustojimo tašku – čia apsistoja tūkstančiai gervių, žąsų, ančių ir kitų sparnuočių. Tai puiki vieta ne tik paukščių stebėtojams, bet ir gamtos fotografams, norintiems įamžinti šio gamtos reiškinio grožį.
Be to, parke randama ir retų augalų rūšių, tokių kaip pelkinės orchidėjos ar tam tikros švendrių rūšys, kurios yra svarbios šlapynių ekosistemai. Gyvūnijos pasaulis taip pat įspūdingas – čia gyvena ne tik reti paukščiai, bet ir tokie žinduoliai kaip ūdra, bebras ar net retai sutinkami šikšnosparniai. Nemuno delta yra vienas iš nedaugelio regionų, kur gamtos pusiausvyra išliko beveik nepaliesta žmogaus veiklos.
Nemuno deltos regioninis parkas aktyviai įgyvendina aplinkosaugos projektus, skirtus unikalios gamtos ir biologinės įvairovės išsaugojimui. Vienas iš svarbiausių prioritetų – šlapynių apsauga. Siekiant išsaugoti paukščių ir kitų gyvūnų veisimosi buveines, parkas dalyvauja tarptautiniuose projektuose, tokiuose kaip LIFE programos iniciatyvos. Šių projektų dėka atkuriamos pažeistos šlapynės ir pievos, kurios yra gyvybiškai svarbios regiono ekosistemai.
Be to, parko administracija glaudžiai bendradarbiauja su vietos bendruomenėmis, įtraukdama jas į gamtos apsaugos veiklas. Rengiamos edukacinės programos, kurių metu moksleiviai ir suaugusieji sužino apie šlapynių svarbą, retų rūšių apsaugą ir aplinkosaugos reikšmę.
Taip pat parkas prisideda prie klimato kaitos švelninimo – šlapynės ne tik saugo biologinę įvairovę, bet ir sugeria didelį kiekį anglies dioksido, taip padėdamos kovoti su globaliu atšilimu.
Aplinkos apsauga yra pagrindinis vietos savivaldybių prioritetas. 2004 metais visa regioninio parko teritorija buvo įtraukta į Europos Sąjungos „Natura 2000“ tinklą.