Europos socialinis fondas +

Kaip jau rašėme praeitame numeryje, partnerystės susitarimas, kurį Lietuva pasirašė dar 2022 m., apima šiuos sanglaudos politikos fondus:

Europos regioninės plėtros fondą (ERPF),

Europos socialinį fondą Plus (ESF+),

Sanglaudos fondą (SF),

Teisingos pertvarkos fondą (TPF),

Europos jūrų, žuvininkystės ir akvakultūros fondą (EMFAF).

Kas yra Europos socialinis fondas Plus (ESF+)?

Įsivaizduokite, kad Europos Sąjunga (ES) yra didelė bendruomenė, kurioje visi nori gyventi gerai – turėti darbą, galimybę mokytis, gauti gerą sveikatos priežiūrą ir gyventi be skurdo. Kad tai įvyktų, ES skiria pinigų iš specialaus fondo, vadinamo Europos socialiniu fondu Plus (ESF+).

Šis fondas veikia kaip pagalbos ranka žmonėms visoje Europoje. Jis padeda tiems, kuriems sunkiau – pavyzdžiui, bedarbiams, jaunimui, kuris ieško darbo, žmonėms, kuriems trūksta įgūdžių, taip pat skurstančioms šeimoms ir tiems, kurie nori tobulėti savo profesijoje.

Kaip ESF+ padeda?

1. Padeda susirasti darbą; Jei žmogus neturi darbo, ESF+ gali padėti jam įgyti naujų įgūdžių, išmokti naujos profesijos ar gauti pagalbą ieškant darbo.

2. Skatina mokymąsi visą gyvenimą; Vyresnio amžiaus žmonės, kurie nori išmokti, pavyzdžiui, naudotis kompiuteriu ar įgyti naujų žinių, gali pasinaudoti šia parama.

3. Padeda jaunimui; Jauni žmonės, baigę mokyklą, gali gauti pagalbą ieškant pirmojo darbo ar atliekant praktiką.

4. Rūpinasi sveikata ir socialine apsauga; Fondas skiria lėšų sveikatos paslaugų gerinimui, kad visi galėtų gauti tinkamą gydymą, nepriklausomai nuo pajamų.

5. Mažina skurdą; Tie, kurie susiduria su finansiniais sunkumais, gali gauti pagalbą, pavyzdžiui, maisto ar būtiniausių prekių.

Kodėl tai svarbu?

ESF+ fondas buvo ypač svarbus po COVID-19 pandemijos, kai daugelis žmonių neteko darbo, o sveikatos ir švietimo sistemos susidūrė su sunkumais. Šis fondas padeda visiems – tiek jauniems, tiek vyresniems – atsistoti ant kojų ir rasti naujas galimybes.

Kaip skirstomos lėšos?

Pinigai iš ESF+ skirstomi per kiekvienos šalies vyriausybes ir savivaldybes. Jos nusprendžia, kurioms programoms ir projektams skirti lėšas, kad pagalba pasiektų kuo daugiau žmonių.

Kas gali gauti pagalbą?

• Bedarbiai, ieškantys darbo.
• Jaunimas, pradedantis profesinį kelią.
• Vyresnio amžiaus žmonės, norintys mokytis ir tobulėti.
• Skurstančios šeimos ir pažeidžiami asmenys.
• Kiekvienas, kuriam reikia pagalbos tobulinant savo įgūdžius ar gerinant gyvenimo kokybę.

Paprasčiau tariant, ESF+ – tai fondas, kuris padeda žmonėms gyventi geriau, rasti darbą, mokytis, gauti sveikatos priežiūrą ir išvengti skurdo. Tai lyg didelė bendruomenės pagalbos programa, kuri rūpinasi, kad niekas nebūtų paliktas nuošalyje.

ESF+ Lietuvoje: Kaip ši parama padės žmonėms?

Europos Sąjunga skyrė 1,1 mlrd. eurų Lietuvai, kad padėtų žmonėms gyventi geriau. Šie pinigai bus naudojami tam, kad žmonės galėtų lengviau rasti darbą, išmokti naujų dalykų ir gauti geresnes socialines bei sveikatos paslaugas.

Kuo ši parama bus naudinga?

1. Daugiau darbo galimybių; Tikslas – iki 2030 metų pasiekti, kad 80,7 proc. suaugusių žmonių Lietuvoje turėtų darbą.

2. Mokymasis visą gyvenimą; Skatinama, kad 57,3 proc. suaugusiųjų galėtų dalyvauti mokymuose ir tobulinti savo įgūdžius, pavyzdžiui, išmokti dirbti kompiuteriu ar įgyti naują profesiją.

3. Mažiau skurdo; Tikimasi, kad skurdo ir socialinės atskirties rizika sumažės ir net 223 000 žmonių Lietuvoje gyvens geresnėmis sąlygomis.

Kaip bus naudojami šie pinigai?

Šios lėšos bus skirstomos per specialią programą, kuri apima įvairias sritis:

• Socialinę paramą; Geresnės socialinės paslaugos tiems, kam jų labiausiai reikia.
• Sveikatos priežiūrą; Geresnis sveikatos paslaugų prieinamumas visiems gyventojams.
• Mokymus ir darbo rinką; Pagalba ieškant darbo ir galimybės išmokti naujų profesijų.
• Žaliąją pertvarką; Skatinimas naudoti aplinkai draugiškas technologijas.

Nuo globos prie galimybių - kaip keičiasi žmonių su negalia gyvenimas Lietuvoje

Ilgus metus Lietuvoje žmonės su negalia, ypač turintys psichikos ar intelekto sutrikimų, gyveno socialinės globos namuose – atokiau nuo miestų, bendruomenių ir įprasto gyvenimo. Jų kasdienybė sukosi tarp tų pačių sienų, o galimybė gyventi savarankiškai atrodė nepasiekiama svajonė.

Tačiau ši situacija keičiasi. Lietuvoje startavo projektas „Nuo globos prie galimybių“, kuris padeda šiems žmonėms palikti globos įstaigas ir pradėti savarankišką gyvenimą. Projektą remia Europos socialinis fondas, o jo naudą jau pajuto šimtai žmonių visoje šalyje.

 Nuo globos namų – į tikrus namus

Įsivaizduokite, kad ilgus metus gyvenote vietoje, kur viskas suplanuota už jus: kada valgysite, kur miegosite, ką veiksite. Tai buvo daugelio žmonių su negalia realybė. Bet dabar jie gali rinktis – gyventi bute ar name, mieste ar miestelyje.

Donata, viena iš projekto dalyvių, prisimena savo pokytį:

„Kai persikėliau į apsaugotą būstą, pirmą kartą pasijutau kaip namuose. Čia galiu pati spręsti, ką veikti, kur eiti, ką gaminti. O kai sustiprėjau, pradėjau galvoti apie darbą. Prieš ligą dirbau siuvėja, tad paskambinau į buvusią darbovietę ir paklausiau, ar galėčiau sugrįžti. Ir jie mane priėmė!“

 Ne tik stogas virš galvos – ir galimybė dirbti

Visgi dėlto projektas nesibaigia vien nauju būstu. Žmonės su negalia mokosi ir naujų įgūdžių. Socialinėse dirbtuvėse jie ne tik gamina įvairius daiktus, bet ir mokosi paprastų, bet svarbių dalykų: kaip planuoti dieną, kaip keliauti viešuoju transportu, kaip bendrauti su kolegomis.

600 žmonių jau dalyvavo tokiose dirbtuvėse, o 50 jų sėkmingai įsidarbino įprastose įmonėse.

Nedas, vienas iš dalyvių, pasakoja:

„Kai pradėjau gyventi savarankiškai, supratau, kad noriu daugiau. Dalyvaudamas programoje išmokau tvarkyti savo finansus, susimokėti sąskaitas ir planuoti savo laiką. Bet svarbiausia – dabar aš galiu balsuoti. Jaučiuosi visaverčiu visuomenės nariu.“

 Kaip žmonės tampa savarankiški?

Projektas padeda ne tik rasti būstą ar darbą, bet ir moko kasdienių dalykų, kurie daugeliui atrodo savaime suprantami:

• Kaip tvarkyti savo biudžetą ir laiku susimokėti sąskaitas.
• Kaip pirkti maistą ir planuoti valgiaraštį.
• Kaip pasinaudoti viešosiomis paslaugomis ir kreiptis pagalbos, jei jos reikia.

Socialiniai darbuotojai ne „vadovauja“, o padeda žmonėms su negalia priimti sprendimus patiems. Tai reiškia, kad jie patys gali spręsti, kur gyventi, ką dirbti, kaip praleisti laisvalaikį.

 Sveikata gerėja, o ligoninės durys užsidaro

Gyvenimas bendruomenėje ne tik suteikia laisvę, bet ir gerina sveikatą. Anksčiau žmonės su psichikos negalia dažnai atsidurdavo ligoninėse. Kai 2020 m. projektas tik prasidėjo, kasmet hospitalizuodavo apie 29 žmones iš 1000.

Dabar, kai jie gyvena savarankiškai, tą patį laikotarpį ligoninės prireikia vos 11 žmonių iš 1000.

 Keičiasi ir visuomenės požiūris

Svarbu ne tik tai, kad žmonės su negalia gali gyventi savarankiškai, bet ir tai, kaip į juos žiūri aplinkiniai. Dėl šio projekto daugelis bendruomenių pradėjo kitaip matyti neįgaliuosius – ne kaip globos įstaigų gyventojus, bet kaip kaimynus, kolegas, bendraminčius.

Gytis Baltrūnas, projekto koordinatorius, sako:

„Svarbiausia ne tai, kur žmogus gyvena, o tai, kaip jis jaučiasi. Geras gyvenimas prasideda tada, kai žmonės yra matomi, gerbiami ir išklausomi.“

https://european-social-fund-plus.ec.europa.eu/en/projects/

www.europospulsas.lt