Europos Aktualijos

166 mln. eurų parama Europos solidarumo korpusui jaunimo savanorystei skatinti 2025 m.

Europos solidarumo korpusas paskelbė 2025 metų kvietimą, skirtą remti jaunimo savanoriškas veiklas visoje Europos Sąjungoje ir už jos ribų. Šis kvietimas pasižymi rekordiniu 166 milijonų eurų biudžetu, kuris ryškiai išaugo dėl lėšų atsigavimo po „Covid-19“ pandemijos, kai daugelis savanorystės veiklų buvo sustabdytos. 2025 metais bus remiami projektai, skatinantys aplinkos tvarumą, skaitmeninių įgūdžių ir raštingumo ugdymą, įtrauktį ir įvairovę, aktyvų pilietiškumą bei demokratinį dalyvavimą.

Programa atveria galimybes jauniems žmonėms nuo 18 iki 30 metų įsitraukti į įvairias solidarumo veiklas jų bendruomenėse, o savanoriaujantiems humanitarinės pagalbos srityje už Europos ribų amžiaus limitas padidintas iki 35 metų. Be to, 2025 metų kvietimas orientuotas į prioritetines sritis, tokias kaip socialinė įtrauktis, žaliasis ir skaitmeninis perėjimas, taip pat sveikatos ir humanitarinės pagalbos klausimai. Speciali pagalba numatyta žmonėms, bėgantiems nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą, suteikiant galimybę solidarizuotis ir dalyvauti paramos veiklose.

Jaunimas gali registruotis Europos solidarumo korpuso portale, kur jie ras dalyvaujančias organizacijas ir galės inicijuoti savo solidarumo projektus su finansavimu. Viešosios ir privačios organizacijos, norinčios įgyvendinti veiklas pagal programą, privalo turėti kokybės ženklą, patvirtinantį jų gebėjimą organizuoti aukštos kokybės solidarumo veiklas atsižvelgiant į programos principus ir tikslus.

Europos solidarumo korpusas siekia įtraukti jaunimą į veiklas, kurios padeda kurti tvaresnę, įtraukią ir aktyvią visuomenę. Programa prisideda prie bendruomenių stiprinimo, gamtos išteklių apsaugos ir skaitmeninio raštingumo stiprinimo. 2021–2023 metų laikotarpiu buvo suteikta galimybė daugiau kaip 66 tūkst. jaunuolių dalyvauti įvairiose veiklose, įskaitant pagalbą klimato krizės paveiktose teritorijose ar paramą Ukrainos gyventojams. Šie rezultatai skatina dar daugiau jaunų žmonių įsitraukti, imtis solidarumo veiklų ir daryti teigiamą poveikį savo aplinkai.

Su bendru 2021–2027 metų 1,009 milijardo eurų biudžetu Europos solidarumo korpusas siekia įtraukti daugiau nei 185 tūkst. jaunuolių dalyvauti solidarumo projektuose, tapti pokyčių kūrėjais bei prisidėti prie labiau solidarizuotos ir įtraukesnės visuomenės kūrimo Europoje ir už jos ribų.

Naujas „Eurobarometer“ tyrimas rodo rekordiškai aukštą pasitikėjimą ES pastaraisiais metais

Naujai paskelbti naujausio „Eurobarometer“ tyrimo rezultatai rodo aukščiausią pasitikėjimo Europos Sąjunga lygį nuo 2007 m., taip pat rekordinį palaikymą eurui – jį visoje ES palaiko 74 proc., o euro zonoje – 81 proc. 51 proc. europiečių pasitiki ES ir Europos Komisija, didžiausias pasitikėjimas yra tarp jaunimo (59 proc.). Beveik trys ketvirtadaliai apklaustųjų jaučiasi ES piliečiais (74 proc.), o 61 proc. yra optimistiški dėl ES ateities. Taip pat augantis pasitikėjimas ES pastebimas šalyse kandidatėse, pvz., Albanijoje ir Juodkalnijoje.

Pagrindinės ES veiklos prioritetinės sritys apima saugumą ir gynybą, migraciją, ekonomiką, klimato ir aplinkos klausimus bei sveikatos apsaugą. Respondentai prioritetą teikia atsinaujinančiai energijai, tvariai žemdirbystei ir švariųjų technologijų plėtrai. 48 proc. europiečių teigiamai vertina ES ekonominę situaciją, o palaikymas ES bendrai valiutai ir ekonominėms priemonėms didėja.

87 proc. europiečių palaiko humanitarinę pagalbą Ukrainai, 71 proc. pritaria sankcijoms Rusijai, o 58 proc. palaiko Ukrainos aprūpinimą kariniais ištekliais. Dauguma respondentų (76 proc.) pripažįsta, kad Rusijos invazija į Ukrainą kelia grėsmę ES saugumui, ir pabrėžia ES svarbą šiame kontekste kaip stabilumo garantą.

Viena laimi 2025 metų prieinamiausio miesto apdovanojimą už lyderystę prieinamumo srityje

Viena pelnė 2025 metų „Access City“ apdovanojimą už išskirtines pastangas gerinant prieinamumą žmonėms su negalia. Austrijos sostinė įgyvendino iniciatyvas, kurios pagerino prieigą prie viešųjų erdvių, transporto, skaitmeninių technologijų ir paslaugų, reikšmingai pagerindamos neįgaliųjų gyvenimą. Šis pasiekimas pabrėžia Vienos visapusišką požiūrį, apimantį socialinį, ekonominį ir aplinkos tvarumą, tapusį miestų prieinamumo pavyzdžiu.

Apdovanojimą įteikė lygybės komisarė Helena Dalli 2024 metų Europos žmonių su negalia dienos konferencijoje, kuri minėjo „Access City“ apdovanojimo 15-ąsias metines. Tarp svarbių projektų – pritaikyti baseinai, išmanieji šviesoforai bei būsto ir darbo integravimo priemonės. Daugiau nei 95 proc. Vienos viešojo transporto infrastruktūros yra pritaikyta neįgaliesiems, įskaitant taktilines vedimo sistemas, žemagrindes transporto priemones ir daugiasensorines avarinio reagavimo funkcijas. Miesto strategija „Įtraukianti Viena 2030“ atspindi jos įsipareigojimą bendradarbiauti su neįgaliųjų organizacijomis priimant sprendimus.

Kiti apdovanoti miestai:

• Niurnbergas, Vokietija (2-oji vieta): Įvertintas už strateginį dėmesį prieinamumui transporto, užimtumo, sporto ir laisvalaikio srityse bei už prieinamą sporto infrastruktūrą.
• Kartachena, Ispanija (3-oji vieta): Pagerbta už pastangas turizmą ir kultūrinį gyvenimą padaryti prieinamus neįgaliesiems, įskaitant pagalbą paplūdimiuose, pritaikytas vietas renginiuose ir įtraukią laisvalaikio infrastruktūrą.
• Borasas, Švedija (specialus paminėjimas): Pripažintas kaip pavyzdys prieinamumo srityje viešosiose erdvėse ir transporte, tęsiantis savo veiklą nuo 2015 metų, kai laimėjo šį apdovanojimą.

Kontekstas:

Daugiau nei 100 milijonų žmonių ES turi negalią, todėl prieinamos aplinkos yra būtinos lygybei ir savarankiškumui. Nuo 2010 metų „Access City“ apdovanojimas skatina miestus siekti prieinamumo ir yra ES neįgaliųjų teisių strategijos (2021–2030) dalis. Šių metų konkurse dalyvavo rekordinis miestų skaičius – 57, iš kurių Viena išsiskyrė tarp finalininkų.

ES skyrė „Pierre Cardin“ ir „Ahlers“ 5,7 mln. eurų baudą už tarptautinės prekybos apribojimus

Europos Komisija skyrė Prancūzijos mados namams „Pierre Cardin“ ir didžiausiam jų licenciatui „Ahlers“ iš viso 5,7 mln. eurų baudą dėl ES antimonopolinių taisyklių pažeidimo. Jie ribojo „Pierre Cardin“ prekių ženklu pažymėtų drabužių pardavimą tarpvalstybinėje prekyboje ir tam tikriems klientams.

Pažeidimas

„Pierre Cardin“ suteikdavo licencijas trečiosioms šalims gaminti ir platinti jų prekių ženklu pažymėtus drabužius. „Ahlers“ buvo didžiausias „Pierre Cardin“ licencijos turėtojas Europos ekonominėje erdvėje (EEE) per pažeidimo laikotarpį – nuo 2008 iki 2021 metų.

Komisijos tyrimas atskleidė, kad „Pierre Cardin“ ir „Ahlers“ sudarė antikonkurencinius susitarimus ir kartu veikė siekdami apsaugoti „Ahlers“ nuo konkurencijos EEE šalyse, kuriose ši įmonė turėjo „Pierre Cardin“ licenciją. Tokie susitarimai pažeidė ES sutarties 101 straipsnį ir EEE susitarimo 53 straipsnį.

Nustatyta, kad šie susitarimai ypač trukdė kitiems „Pierre Cardin“ licenciatams ir jų klientams parduoti „Pierre Cardin“ drabužius už licencijuotų teritorijų ribų arba mažų kainų mažmenininkams. Tikslas buvo užtikrinti „Ahlers“ išskirtinę teritorinę apsaugą licencijuotose šalyse.

Šie neteisėti veiksmai trukdė mažmenininkams įsigyti pigesnių produktų iš ES šalių ir dirbtinai padalijo ES vidaus rinką.

Baudos

Baudos buvo apskaičiuotos pagal 2006 m. Komisijos baudų nustatymo gaires, atsižvelgiant į pažeidimo rimtumą, geografinius mastus ir trukmę. Viena šalis pateikė prašymą sumažinti baudą dėl nesugebėjimo ją sumokėti. Jis buvo patenkintas po išsamaus įvertinimo.

Skirta bauda:

• „Pierre Cardin“: 2 237 000 eurų.
• „Ahlers“: 3 500 000 eurų.
• Iš viso: 5 737 000 eurų.

2023 m. „Erasmus+“: parama 1,3 mln. dalyvių ir 32 tūkst. projektų

2023 m. „Erasmus+“ skyrė 4,5 mlrd. eurų biudžetą, rėmė beveik 32 000 projektų, kuriuose dalyvavo 84 500 organizacijų, ir suteikė mobilumo galimybes 1,3 mln. žmonių. Daug dėmesio skirta socialinei įtraukčiai, žaliajai ir skaitmeninei transformacijai, ES vertybių sklaidai.

Programa remia įvairių grupių įtrauktį – 2023 m. daugiau nei 200 000 dalyvių buvo iš mažiau galimybių turinčių grupių. 23 proc. kelionių vyko naudojant mažos emisijos transportą, o 31 890 dalyvių tobulino skaitmeninius įgūdžius.

Nuo 1987 m. „Erasmus+“ suteikė galimybes 15,1 mln. žmonių mokytis, dirbti ir savanoriauti užsienyje.

2014 m. pavadinimas pakeistas į „Erasmus+“, apimant visas švietimo, jaunimo ir sporto sritis.

2023 m. programa padėjo karo pabėgėliams iš Ukrainos integruotis į ES mokymosi sistemas ir rėmė 1,5 mln. vadovėlių Ukrainos mokiniams gamybą bei pristatymą.

2021–2027 m. „Erasmus+“ biudžetas – 26,2 mlrd. eurų. „DiscoverEU“ iniciatyva, skirta skatinti 18-mečių keliones po Europą, 2023 m. sulaukė daugiau nei 289 000 paraiškų, iš kurių 71 642 gavo kelionės bilietus.

Daugiau najienu skaitykite https://ec.europa.eu/commission/presscorner/home/en