Vienintelė ir išskirtinė senjorų keramikos ir odos dirbinių paroda laukia lankytojų

Lazdijų ir Veisiejų Trečiojo amžiaus universiteto studentės su mokytoja R. Vaickelioniene prakalbino molį, prisilietė ir prie odos.
Keramika – malonus ir raminantis darbas su moliu. Molis – tai terapijos priemonė, o pats lipdymo procesas – minkyti, lipdyti, gadinti ir vėl iš naujo kurti – suteikia daug gražių ir džiaugsmingų akimirkų. Išlaisvinta fantazija – ir pirmyn. Tada jau viskas lyg savaime einasi. Tas pats ir su oda, kai pajunti, kad liesti odą, kurti papuošalus sau ar artimiesiems tikras malonumas, tai lyg ir savotiškas pokalbis su savimi ir paprastu odos gabalėliu, o rezultatas – kažkas gražaus ir neįtikėtino. Jau vien tik mintis, kad galima pasidaryti kažką neįprasto, kas nustebins ne vieną, vilioja.
O auksarankių senjorų mūsuose, pasirodo, netrūksta ir jėgų jos nestokoja. Lazdijų ir Veisiejų Trečiojo amžiaus universiteto studentės prakalbino molį, atskleisdamos daugybę lipdymo paslapčių, prisilietė ir prie odos. Tam pasitarnavo ir puikios galimybės. Lazdijų rajono savivaldybės lėšomis buvo vykdoma neformalaus suaugusiųjų švietimo programos viena iš krypčių – keramikos ir odos dirbinių dirbtuvės. Jau nuo praeitų metų lapkričio mėnesio norinčios išbandyti šias sritis lankė keramikos ir odos dirbinių dirbtuves iki pat metų pabaigos, tačiau entuziazmo ir noro kurti buvo tiek, kad darbai dirbtuvėse gerokai užsitęsė. Kiekvieną penktadienį senjoros darbavosi iš peties ir tik visai neseniai visi darbai buvo užbaigti. Juolab kad ir gaminiai iš odos taip pat  traukte traukė. Žavėjo senjoras ir originalių papuošalų bei kitų dirbinių iš odos kūrimas, tad nenuostabu, kad dirbtuvėse jos užsibūdavo. Juk natūralios odos plastiškumas ir ilgaamžiškumas leidžia sugalvoti ir padaryti daug įdomių dalykų savo rankomis.  Tuo senjoros įsitikino.
Prisilietimas prie molio ir odos  daugumai buvo pirmas ir nepakartojamas. Senjoros molio dirbinių procesą ne tik stebėjo, bet ir tapo jo dalyvėmis. Užsiėmimo metu Lazdijų meno mokyklos mokytoja Rita Vaickelionienė supažindino su molio plastinėmis savybėmis, mokė išploti, kočioti, pjaustyti jį. Čia senjoros mokėsi ne tik lipdymo meno, bet ir lavino akį, vaizduotę.  Visų akys spinduliavo džiaugsmu pamačius, kaip iš paprasto molio gabalėlio gimsta gėlės žiedas, vaza, pieštukinė, žvakidė, lėkštės ir kiti dirbiniai. Skirtingi, gyvybingi darbai, gimę senjorų rankose, dabar jau džiugina ne tik jas, bet ir Lazdijų švietimo centro lankytojus.

Dineta Babarskienė