Romansų magija, draugystės pyragai ir sausakimša salė

Romansų magija nešė ten, kur norisi būti mylimam ir pačiam mylėti, kur pasimiršta viskas: ir sunkaus išsiskyrimo kartėlis, ir neviltis, ir supratimas, jog ateitis kartu neįmanoma. Kapčiamiesčio laisvalaikio salė buvo sausakimša. Ir net kraštietis Juozas Žitkauskas prasitarė, jog ši salė jau darosi per maža. Tą vakarą pasinerti į nostalgija alsuojantį romanso pasaulį bei savo akimis išvysti cikrų cikriausią Dzūkų kalendorų norinčių buvo išties daug. O dargi tądien buvo švenčiama Tarptautinė draugo diena, tad džiaugsmingas sveikinimų šurmulys nuvilnijo per visą salę. Juk, žinia, gerą draugą turėti – pati didžiausia dovana.
Pasimiršo viskas: ir kasdienybė, ir buitis
Ko gero, romansus gali dainuoti visi: ir jauni, ir vyresni, tačiau vis tik gelmes, subtilumą geriausiai gali suprasti brandūs, gyvenimo patirties bei išminties turintys žmonės. Kartais būna sentimentalu, bet viskas skaidru ir tikra.
Kapčiamiesčio laisvalaikio salės renginių organizatorė Lina Valentienė tą vakarą spindėte spindėjo, mat žmonių susidomėjimas buvo išties didžiulis. Dainininkai, muzikantai keitė vienas kitą ir kiekvienas turėjo ką pasakyti savo dainų žodžiais, lyriškomis melodijomis, širdimis. Lina Valentienė su mokytoju Eugenijumi Šidlausku romantiška daina ir pradėjo vakarą.
Nostalgiškas ir jausmingas melodijas atliko Kapčiamiesčio miškininkų ansamblis „Atgaiva“ (vadovė Birutė Stacevičienė). Gyvenimiška patirtis, sukaupta išmintis, išjausti jausmai ir viskas supinta į dainas, melodijas. Ir gera, ir graudu, ir šilta, ir norisi klausytis dar ir dar.
„Džiaugiuosi, kad nelikote namuose prie kalbančiančių „dėžučių“, o susirinkote čia“, – džiaugėsi ir Kapčiamiesčio seniūnijos seniūnas Vidmantas Dambrauskas, linkėdamas visiems gero vakaro.
Romansai – tai širdies dainos. Juos dainuoti reikia tik iš širdies, kad suskambėtų ir taptų raktu, atrakinančiu kiekvieno sielą. Čia svarbiausi –  jausmai. Barčių laisvalaikio salės ir bendruomenės ansamblis (vadovės Rita Kulakauskienė ir Ramunė Janavičiūtė) nepabijojo apnuoginti savo sielų ir taip sužavėti žiūrovus tuo paprastu jausmų, prasmingų žodžių tikrumu.
Tą vakarą žavėjo netikėti duetai, solistai. Vytautas Burba buvo nusiteikęs romantiškai. Žavu, jog romansų pasaulyje gali leisti savo širdžiai tikėtis nepakartojamos akimirkos, kai gali būti savimi – toks, koks esi, kokio tavęs kiti tiesiog nepažįsta. Gražiai, subtiliai romansais džiugino Varnėnų laisvalaikio salės vokalinis ansamblis „Varnėnų aidai“ (vadovė Irina Bielskienė). O Irinos Bielskienės ir jos draugės Andželos duetas vertas pačių didžiausių pagyrų. Ar ukrainietės moterys visos tokios balsingos, negalėjau nepaklausti sužavėta jų atliekamais romansais. „Ir jūs labai balsingi“, – diplomatiškai atsakė ponia Irina. Jos ne tik dainavo – tai dainininkės, kurios turi kažką savyje nenusakomo, nesuprantamo, tik mes, žiūrovai, tai pajuntame, bet žodžiais išsakyti sunku. Kita vertus, kas geriau, jei ne moterys geba jausti, mylėti, tikėti, laukti ir tai perteikti dainose. Ilgesio, laukimo jausmas nesvetimas kiekvienam. Rusiški romansai – ypatingi, mylimi, noriai klausomi ir tą vakarą nuskambėję su polėkiu ir net kartu dainuoti privertę. Mylinti širdis kalba daugeliu kalbų.
Literatūrologė, profesorė Viktorija Daujotytė viename iš mokyklinių vadovėlių romansus pavadino dainomis apie sopolius. Ir iš tiesų romansas yra lyrinis, sentimentalus muzikos kūrinys, kildinamas iš viduramžių Ispanijos. XVIII a. paplito Italijoje, Prancūzijoje. Ypač populiarus Rusijoje. Lietuvoje romansai pradėti kurti XX a. I–oje pusėje. Lietuviškų romansų meilė yra santūresnė.
Kažkada neišsakyti žodžiai, patirti jausmai, sudėti dainon, į klausytojų širdis beldėsi Kapčiamiesčio laisvalaikio salės ansamblio „Sagucis“ (vadovė Lina Valentienė) atliekama nauja programa. Toks naujas, netikėtas kolektyvo amplua, dailūs sceniniai rūbai – Kapčiamiesčio laisvalaikio salės ansamblis „Sagucis“ pasikeitęs neatpažįstamai. „Specialiai mums siuvėja siuvo rūbus“, – prasitarė ansamblio moterys. Tarp romansų puikiai derėjo meilės eilės. Ir ne tik meilės. Dzūkiškai poeziją skaitė poetai Juozas Žitkauskas bei Kęstas Sukackas. Kapčiamiestietis Juozas Žitkauskas visus jau privertė ir apie Kalėdas pagalvoti sakydamas, kad norit vierykit, norit nevierykit, bet Kalėdos vis tiek ateis. Žinoma, Juozas Žitkauskas savo kraštiečiams trumpai pristatė „Dzūkų kalendorų 2018“. Pasak paties Juozo, trumpai todėl, kad jei pradėsime vaikščioti po visus kalendoriuje nurodytus renginius, gaminti ir ragauti valgius, tai prireiks visų metų. Kapčiamiestiečiai noriai pirko kalendorių ne tik sau, bet ir dovanų savo artimiesiems, o iš  nuotraukų kalendoriuje atpažino saviškius – kapčiamiestiečius. Juozas Žitkauskas dovanojo “Dzūkų kalendorų” Kapčiamiesčio bendruomenei bei Kapčiamiesčio laisvalaikio salės renginių organizatorei Linai Valentienei.
 Ir vėl romansai... Kapčiamiestiečiai žavėjosi jais. Ne veltui sakoma, jog romansas – sielos reveransas. Romanso žanrui nusilenkė ir Aldona bei Renata iš Veisiejų. Puikus duetas, geras atlikimas ir garsūs plojimai – taip buvo įvertintas šių šaunių moterų pasirodymas.
Šeši draugystės pyragai, puikios dovanos ir dzūkų šnektos egzaminas
Kiek tą vakarą Kapčiamiesčio laisvalaikio salės renginių organizatorė Lina Valentienė išdalino draugystės pyragų – neskaičiavau, bet kad pradžiugino renginio dalyvius, tai jau tikrai. „Šešis. Tikrai žinau“, – juokdamasi sakė Linutė. Draugystę tvirtinančios dovanos, o dar tokios didelės, ko gero, ir gardžios, maloniai nuteikė. Ir dar netikėtas svečias, Lazdijų rajono savivaldybės tarybos narys Albinas Žymančius, atvykęs pasveikinti renginio dalyvių. Ponas A. Žymančius įteikė vertingas ir labai naudingas dovanas renginio dalyviams, taip pat poetui Juozui Žitkauskui, kitam mūsų krašto poetui Kęstui Sukackui, nepamiršta buvo ir Kapčiamiesčio laisvalaikio salės renginių organizatorė Lina Valentienė. Tiesa, nors ponas Albinas prasitarė, kad mūsų krašte jau gyvenąs daug metų, kad net dzūku galįs vadintis, tačiau poetas Juozas Žitkauskas juokaudamas sakė, jog dzūkų šnektos egzaminą vis tik reiks laikyti. Ir ne kitaip.
Taip linksmai ir draugiškai buvo leidžiamas laikas Kapčiamiesčio laisvalaikio salėje. Tai, be abejo, puikus ir labiausiai romansų dvasią atspindintis renginys, sužavėjęs ypatingais romansais, gausiu būriu dainininkų, muzikantų, dzūkiška šnekta ir tuo paprastu nuoširdumu.

Dineta Babarskienė, „Lazdijų reklama“