Praturtinęs ir sušildęs retro muzikos ir šokio vakaras Krosnoje

Jau tradiciniu tapęs retro muzikos ir šokio vakaras „Po sidabro mėnuliu“ Krosnos kultūros namuose kasmet sulaukia išskirtinio šio žanro mėgėjų dėmesio. Šis renginys jau turi savo žiūrovų ir klausytojų, kurie nepraleidžia galimybės pasinerti mintimis į laikmečio sustabdytą praeitį. Malonios akimirkos, praleistos jaukiuose Krosnos kultūros namuose, muzika, eilės, primenančios jaunystę, pirmąją meilę, svajas, traukte traukia žmones pasiklausyti, pasižiūrėti. O dar ir tas nenumaldomas smalsumas sužinoti, ką gi šiemet bus sumanęs, ką pakvietęs į svečius Krosnos kultūros namų renginių organizatorius Gintautas Česnulis. „Ir šįkart turime svečių“, – lyg atspėdamas susirinkusiųjų norus sakė jis. Ir išties – šiemet svečiai ypatingi: gerai žinomas visoje Lietuvoje Marijampolės folkloro ansamblis „Žibinyčia“ (vadovas Žydrūnas Rutkauskas) ir Igliaukos laisvalaikio salės retro šokių grupė. „O juk mums svarbiausia smagiai pabūti kartu“, – sakė Krosnos kultūros namų renginių organizatorius G. Česnulis, prasitaręs, kad tą vakarą turėjo dalyvauti dar daugiau kolektyvų, tačiau negalėję.
Įvertinimas: audringi  plojimai ir šūksniai bravo
Marijampolės folkloro ansamblis „Žibinyčia“  dovanojo gražiausias savo programų dainas ir šokius krosniečiams, taip sušildydamas ir nušviesdamas to niūraus, lietingo rudens vakarą. Jų pasirinkta programa ir stilistika, kurią išvydo žiūrovai, buvo artima kiekvienam. O ir ansamblio pavadinimas „Žibinyčia“ juk įpareigoja šviesti ir dalinti šilumą, skleisti gyvenimo patirtį, gaivinti kartais jau primirštas tradicijas. Ansamblis „Žibinyčia“  savo dainomis ir muzika jau daugiau kaip dešimt metų reprezentuoja Sūduvos kraštą, populiarina liaudies tradicijas, daug koncertuoja ne tik Marijampolės savivaldybėje, bet ir kituose regionuose, dalyvauja Dainų šventėse, folkloro festivaliuose Lietuvoje ir užsienyje, LRT laidų „Geras ūpas“ ir „Duokim garo“ varžytuvėse. Krosnoje jie –  pirmą kartą. Bet, kaip prasitarė ansamblio vadovas Ž. Rutkauskas, šokiams  Krosnos kultūros namai – kaip tik, tad  gerus šokius čia galima surengti visiems kartu susitikus. Šeštadienį ansambliečiai atliko ir itin lyriškų dainų, mat vakaro tema lyg ir įpareigojo.  Jie čia pat dainuoja, šoka, kviečia pasišokti damas iš salės. Ir viskas vyksta taip natūraliai, atrodytų, lyg iš anksto surepetuota. Jų programa abejingų nepaliko, žavėjo savo profesionalumu. O juk ansambliečiai – įvairių profesijų, įvairaus temperamento ir amžiaus marijampoliečiai, kuriuos vienija jau dešimtmetį trunkanti bičiulystė, meilė muzikai, dainai ir šokiui. Jų šiltas, betarpiškas bendravimas su publika pavergė, tad susirinkusieji negailėjo nei plojimų, nei šūksnių bravo. Taip šiltai priimti marijampoliečiai kvietė dar padainuoti kartu sakydami, kad keista būtų, jei dzūkai nedainuotų. Ir tikrai dainavo visa salė, šokančiųjų netrūko. Vakaras buvo  įsimintinas, pripildytas pačių geriausių emocijų, suvirpino iki pat sielos gelmių. Negaliu nepasakyti, kad ne vieną geležinkelietį, tą vakarą savo laiką leidusį Krosnos kultūros namuose, itin pradžiugino susitikimas su Marijampolės folkloro ansamblio „Žibinyčia“ nariu, dabar jau garbaus amžiaus senjoru, bet trykštančiu energija ir gera nuotaika, buvusiu ilgamečiu Šeštokų krovinių terminalo viršininku Jonu Jokubausku, kuris nepraleido progos pašokdinti ir savo buvusią darbuotoją, pakalbėti su buvusiu bendradarbiu.
„Tikimės, kad Marijampolės folkloro ansamblis „Žibinyčia“ pas mus svečiuojasi pirmą, bet tikrai ne paskutinį kartą“, – sakė Krosnos kultūros namų renginių organizatorius G. Česnulis, įteikdamas padėką ansamblio vadovui. O svečiai iš Marijampolės taip pat atvyko su dovanomis – jie įteikė Krosnos kultūros namų renginių organizatoriui savo ansamblio kompaktinį diską, tikėdamiesi, kad jų dainų bus klausomasi ir Krosnoje.
Ugnies įžiebė šokėjai iš Igliaukos
„Jau treti metai klausiu, koks jų šokių grupės pavadinimas, o jie kaip be pavadinimo, taip be pavadinimo“, – juokavo Krosnos kultūros namų renginių organizatorius G. Česnulis, pristatydamas šokėjus iš Igliaukos. Svečiai iš Igliaukos šiemet išties buvo neatpažįstami. Jie keitė sceninius rūbus vis įmantresniais. „O kaip patobulėjo“, – girdėjau šnibždančius žiūrovus. Erdvioje salėje poros sukosi šokio ritmu. Scenoje prieš žiūrovų akis atsivėrė praėjusių laikų interpretacija – šokėjų drabužiai, aksesuarai, o ir laikysena nukėlė mus į prieškario laikus. Skambant nostalgiškoms dainoms, Igliaukos laisvalaikio salės retro šokių grupės šokėjai pademonstravo to laikmečio šokius.
Pagundai dar pašokti neatsispyrė nei žiūrovai, nei Igliaukos laisvalaikio salės retro šokių grupės šokėjai, nei Marijampolės folkloro ansamblio „Žibinyčia“ nariai. „Mūsų autobusas laukia, tad galime šokti, kiek tik norime“, – tikino marijampoliečių ansamblio vadovas Ž. Rutkauskas. Tad Krosnos kultūros namų smagios muzikėlės ansamblis „Vakaruška“ (vadovas G. Česnulis) atliko ir lietuvių, ir užsienio autorių kūrinius, romansus bei lyriškas dainas, o poros vis sukosi ir sukosi. Liūdnų, jausmingų, romantinių dainų žanrą itin ištobulinę rusų atlikėjai, tad ir Krosnoje nuskambėjusi daina originalo kalba palietė jausmus. Violeta Česnulytė dovanojo susirinkusiems ne tik savo dainas, bet, kaip juokavo ansamblio vadovas G. Česnulis, ir širdį.
Geri žiūrovų ir svečių atsiliepimai džiugino. Tad reikia manyti, jog renginys, ko gero, pateisino net ir išrankiausiųjų kultūrinius lūkesčius. Ir žiūrėjusieji, ir šokusieji, ir dainavusieji, manau, man pritars, kad retro muzikos ir šokio vakaras „Po sidabro mėnuliu“ Krosnos kultūros namuose buvo nuostabus reginys ir atgaiva širdžiai. Žiūrovų reakcija – gausūs plojimai, šūksniai bravo – it lakmuso popierėlis, kuris tik patvirtino, kad tradicinis retro muzikos ir šokio vakaras „Po sidabro mėnuliu“ Krosnos kultūros namuose mėgstamas ir ateityje bus laukiamas.

Dineta Babarskienė, „Lazdijų reklama“