Prasminga šventė Smarliūnuose

Pirmąjį rugsėjo šeštadienį, gražią rudens dieną, kai gamta nepagailėjo saulės ir šilumos, Veisiejų seniūnijos Smarliūnų kaime jautėsi pakili, šventiška nuotaika. Šiais metais Smarliūnų kaimo paminklui sukako 85 metai nuo jo pastatymo ir 45 metai, kai vėl atnaujintas sovietmečiu sunaikintas užrašas.
Veisiejų šv. Jurgio bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios už Smarliūnų ir aplinkinių kaimų žmones.
Po šv. Mišių prie paminklo kaimo centre susirinko apie 150 žmonių, kurie gimė, augo, mokėsi, dirbo, gyveno ir tebegyvena Smarliūnuose ir aplinkiniuose - Purviškės, Jakonių, Paliūnų, Sakniavos, Čivonių, Žvikelių – kaimuose. Dėmesį traukė atnaujintas, gėlėmis papuoštas paminklas ir visu grožiu išsiskleidusi, didingai plevėsuojanti mūsų trispalvė vėliava.
Visus susirinkusius pasveikino vieni iš kraštiečių susitikimo organizatorių Aldona Aleksonienė ir Juozas Petrauskas, kuris papasakojo, kad 1932 metais paminklą suprojektavo ir pastatė iškilūs šio krašto žmonės – Balys Aleksonis ir Juozas Savukynas, padedami to meto aktyvaus ir tautiškai nusiteikusio jaunimo. Jie atliko didžiausius darbus, kad šį kraštą papuoštų dailus ir prasmingas kūrinys. Paminklas pastatytas atminti tarpukary okupuotam Vilniui bei Vilniaus ir Klaipėdos kraštui. Vidurinė paminklo dalis simbolizuoja Vilniaus Gedimino pilį, abipus esantys stulpai – atplėštų Klaipėdos ir Vilniaus kraštų simboliai. Stulpai sujungti su centriniu bokštu rodo, kad tai yra neatskiriamos Lietuvos dalys. Paminklo viduryje visų dėmesį atkreipia žodžiai „Praeivi! Prisimink pavergtą Vilnių“. Lietuvoje tuo laikotarpiu buvo susikūręs visuomeninis judėjimas - Vilniaus Vadavimo Sąjunga, kurios skyrius buvo ir Smarliūnų kaime. Šis judėjimas skatino tautinį sąmoningumą ir pilietiškumą. Paminklas pastatytas senose kaimo kapinaitėse. Jo pastatymas parodė, kiek daug kaimui, jo istorijai gali padaryti kiekvienas žmogus, kuris turi tikėjimą ir viltį. Parodė, kokie dvasingi buvo tos kartos žmonės. Ne kartą buvo bandyta paminklą nugriauti ir sunaikinti, tačiau aktyvūs ir patriotiški kaimo gyventojai sugebėjo jį apginti ir išsaugoti. Ilgainiui šis paminklas tapo ne vien Smarliūnų, bet ir visų aplinkinių kaimų, viso šio krašto simboliu. Tai – šventa, sakralinė vieta.
Šiais metais atnaujintas paminklas ir užrašas pagal Onutės Savukynaitės išsaugotą to laikmečio nuotrauką. Atkuriant istorinį teisingumą, didelį supratingumą parodė ir daug padėjo Veisiejų seniūnijos seniūnas Zenonas Sabaliauskas. Kalbėdamas prie paminklo, jis pasakė daug gražių ir prasmingų palinkėjimų susirinkusiems kraštiečiams. Į 1966 - 1972 metus savo prisiminimais perkėlė kraštietis, Lazdijų žemės ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojas Algis Balčius. Jis papasakojo, kaip kaimo vyrai stengėsi, kad tuometinė valdžia nenugriautų paminklo. Apie istorinę paminklo vertę kalbėjo kraštotyrininkas veisiejietis Albinas Jarmala. Visus susirinkusius sujaudino ir net sugraudino vieno iš paminklo statytojų Juozo Savukyno sūnaus Antano nuoširdūs žodžiai ir padėka.
Paminklą pašventino Veisiejų šv. Jurgio parapijos klebonas Žydrūnas Burnys. Po tėviškės dangum iš gausiai susirinkusiųjų krūtinių galingai nuvilnijo Maironio „Lietuva brangi“.
Visi kraštiečiai šventės organizatorių buvo pakviesti į Smarliūnų kaimo vaikų stovyklos „Atgaja“ patalpas prie suneštinėmis vaišėmis gausiai nukrautų stalų. Dosniai dzūkiškomis bandomis su grybų padažu pavaišino garsus šio krašto ūkininkas Vitas Balčius. Savo grožiu, dydžiu ir nepakartojamu skoniu kraštiečių atmintyje ilgai išliks Dainos Masionienės su meile pagamintas įspūdingas tortas „Sveiki atvykę į Smarliūnus“. Visus susirinkusius sudomino vienos iš susitikimo organizatorių Astos Eidukaitienės išradingai pravestas žaidimas, kuris privertė prisiminti įdomius Smarliūnų kaimo gyvenimo faktus. O kokia šventė be muzikos ir be dainų? Kojos pačios kilojosi, kai užgrojo muzikantai broliai Juozas, Pranas ir Antanas Petrauskai. Skambėjo jaunystėje dainuotos dainos, nenutrūkstamai liejosi seniai nesimačiusių žmonių prisiminimai, nuotaikingi pasakojimai. Stenduose Asta Eidukaitienė ir Aldona Aleksonienė iškabino nuotraukas, kurios ne vieną kraštietį mintimis nuklaidino į praeitį, sugrąžino į vaikystę ir jaunystę.
Juozas Petrauskas, paklaustas, kas paskatino prisidėti prie paminklo atnaujinimo darbų, atsakė: „Visų pirma, tai mano kaip piliečio pareiga, antra – gerai žinau, kad mano motina, tetos, jų tėvas, mano senelis, kaip ir kiti, prisidėjo prie paminklo pastatymo. Mano palinkėjimas jaunajai kartai – didžiuokitės mūsų tėvais ir seneliais, tais žmonėmis, kurie tada čia gyveno, saugokite šį paminklą, nes panašų kažin ar Lietuvoje rastume“.
Su šiuo gražiu palinkėjimu širdyse susitikimo dalyviai skirstėsi į namus, išsinešdami susitikimo organizatorių padovanotą paminklo atminimo nuotrauką. Šios šventės metu gimė nauja tradicija – pradėta rašyti Smarliūnų kaimo svečių knyga, kurioje kiekvienas galėjo parašyti savo mintis ir palinkėjimus. Ateityje šią knygą visi norintys papildys vis naujais įrašais.
Kad ši graži ir prasminga šventė įvyktų, nemažai padirbėjo visi vietiniai Smarliūnų kaimo gyventojai, kurie išreiškė gražų norą ir ateityje į būrį sukviesti kraštiečius.
Aldona Aleksonienė, „Lazdijų reklama“