Paroda, pateikusi daugybę staigmenų

Lazdijų krašto muziejaus salėje vyko neeilinės, daugelį netgi nustebinusios parodos atidarymas. Netikėtai profesionaliais darbais sužibėjusi salė traukte traukė akį ir kvietė apžiūrėti viską iš arčiau. Darbai tokie, kad iš pirmo žvilgsnio nepasakysi, jog tai kūrė mėgėjai
Toks pirmas įspūdis pamačius Lazdijų meno mokyklos Suaugusiųjų dailės skyriaus mokinių kūrybos darbus. „Tradicine parodos pavadinti negalime, bet kad ji ne pirmoji, tai tikrai“, – sakė muziejininkė Vilma Busilaitė. Į renginį atskubėjo darbų autoriai, jų bičiuliai, draugai bei meno mylėtojai. Visus susirinkusius sveikino Lazdijų rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė Laima Stankevičienė patikinusi, kad ši paroda –  tai puiki proga užsukti į Lazdijų krašto muziejų. Su vaišėmis atskubėjo ir Lazdijų meno mokyklos direktorės pavaduotoja Diana Tulabienė.
Parodoje savo darbus eksponuoja net 16 kūrėjų. „Trys dailės šakos, kelios technikos, o tiek daug skirtingų ir savitų darbų!“– sakė muziejininkė V. Busilaitė.
Tapyba, keramika, oda – viskas išmėginta
Parodoje eksponuojami tapybos, keramikos ir odos darbai. Anot muziejininkės V. Busilaitės, kiekvieną užsukusį į muziejų pasitiks skaidrios akvarelės, ryškiaspalviai akrilu tapyti paveikslai, žemės šilumą ir energiją saugantys keramikos, jaukūs bei plastiški odos darbai.
Lazdijų meno mokyklos Suaugusių dailės skyriaus mokiniai kiekvienas skirtingu keliu  įžengė į kupiną paslapčių meno pasaulį. Kažkam tai – atgaivinti kažkada vaikystėje išmėginti pomėgiai, o  įsisukus į kasdienybės rutiną – seniai pamiršti,  kitiems – nauji, netikėti atradimai. Ir štai darbai, kurie stebina žiūrovus, glosto širdis patiems kūrėjams. Treti, pamatę tokius puikius darbus, žiūrėk, smalsumo ar noro įrodyti, kad “ir aš galiu”, nueis ir įsilies į kūrėjų gretas. „Vieni dalyvauja pirmą kartą, kiti jau, galima sakyti, senbuviai, kai kurie ne pirmus metus lanko užsiėmimus meno mokykloje, tačiau pirmą kartą pristato iki šiol dar neišbandytą dailės techniką, o kai kurie nuo pat pradžių ištikimi vienai dailės šakai“, – pasakojo muziejininkė V. Busilaitė. Svarbiausia, kad žmonės buriasi, kuria ir, anot pačių kūrėjų, nori išmėginti kažką nauja, o pamėginus pasirenka tai, kas labiausiai prie širdies – piešimas, lipdymas ar prisilietimas prie odos. O kartais sekasi viskas. „Kiekvienas gali“, – vienu balsu tikino Lazdijų meno mokyklos Suaugusiųjų dailės skyriaus mokiniai.
Kūrėjai rodė darbus,  o kalbėti nenorėjo
„Žinau, kad ne visada lengva  ir drąsu kalbėti apie savo darbus bei kūrybą, tačiau vis tiek labai noriu pakalbinti parodos dalyvius, paprašyti pasidalinti mintimis apie kūrybinį procesą, ieškojimus“, – kvietė pokalbiui muziejininkė V. Busilaitė. Kūrėjai tylėjo. Kalbos pradėjo lietis prie kavos puodelio – jau po oficialiosios parodos atidarymo dalies. Ar kiekvienas gali taip piešti? „Tikrai taip. Mano atvejis rodo, kad gali piešti kiekvienas“, – sakė Jurgita Virbickaitė. Ponia Dalia Busilienė sakėsi, jog ji kopijuoja. Kūrėja pasakojo, kad piešia paveikslą lyg skaitytų knygą iš lėto, ieškodama tinkamų spalvų, besistengdama pastebėti kiekvieną detalę, atidžiai žiūrėdama, kad tik kas neprasprūstų pro akis. Dabar ponia Dalia turi laiko savo pomėgiui: visą gyvenimą dirbusi akušere, anksčiau to negalėjo sau leisti, dabar jau kitaip. O juk daugelį žmonių pradėti kurti stabdo lyg koks žinojimas, kad talentai jau visi atrasti ir nėra čia ko ieškoti. Bet juk kartais ir pats  nejučia nustembi. Ne viena ponia tikino, kad šie užsiėmimai – tai lyg savotiška meditacija, nusiraminimas, pabuvimas su savimi, atsipalaidavimas, o tos valandos, skirtos kūrybai, pralekia taip greit, kad net pritrūksta laiko užbaigti savo darbus. „Ir išeini jau lyg kokia kitokia, pailsėjusi“, – sakė jos.
Šilti, jaukūs darbai atlikti pačių rankomis – puiki dovana artimiesiems. „Aš savo darbus išdovanoju, o jų man išties nemažai reikia“, – sakė Rūta Balevičienė. Darbai labai skrupulingi ir šilti, taip ir norisi užsimauti odinę apyrankę, atsiversti užrašų knygelę su odiniu viršeliu ir kažką užsirašyti, į rankų darbo keramikos  lėkštę pridėti savo sodo obuolių, o į paveikslus, rodos, žiūrėtum ir žiūrėtum. „Man šitas tiktų kambaryje, o man šitas patinka“, – dalijosi savo įspūdžiais parodos lankytojai. Šiemet ypač nustebino tapybos darbai. „Stebina akvarelės darbai, nes išmokti lieti akvareles reikia nemažai pastangų, kantrybės ir susikaupimo. Jai įvaldyti prireikia daugelio metų praktikos, o jums užteko metų, kad pasiektumėte puikių rezultatų“, – gyrė kūrėjus muziejininkė V. Busilaitė. O štai akrilu tapyti darbai jau kitokie – ryškiaspalviai, kontrastingi. Keramikiniai indai papuoštų kiekvienus namus. Iš minkštos, plastiškos odos skiaučių, kurių, anot vienos kūrėjos, galima nusipirkti ir padėvėtų drabužių parduotuvėse, gimsta mieli papuošalai, dėžutės, užrašų knygelės.
Parodos atidarymo metu skambėjo geros dainos, kurias atliko Lazdijų meno mokyklos moksleiviai. Viktorija Andriulionytė, Agnė Židžiūnaitė, Deinara Vereščinskaitė, Lukas Černiauskas, parengti mokytojų Aidos Bubelienės ir Lino Bankausko, sužavėjo visus atnešdami jaunatviškos energijos pliūpsnį gražų  žiemos vakarą.
„Ši paroda – įrodymas, kad gyvename tarp talentingų ir kūrybingų žmonių“, – sakė muziejininkė V. Busilaitė. Ši paroda – tai ir galimybė sužinoti apie talentingus žmones, gyvenančius visai šalia, o ir žinia, kad tai galima patiems pamėginti, tik reikia noro, pasiryžimo ir, ko gero, to drąsaus pirmo žingsnio nueiti į Lazdijų meno mokyklą ir praverti duris. Tuomet, pasak kūrėjų, teigiamos emocijos šiltomis spalvomis tikrai nuspalvins pilką kasdienybę.

Dineta Babarskienė, „Lazdijų reklama“