A. Mikelionio knygos pristatyme juokauta: „Gal geriausių humoreskų joje net nėra...“

Lazdijų viešojoje bibliotekoje linksmai ir šmaikščiai buvo pristatyta veisiejiečio, Lietuvos rašytojų sąjungos nario Aido Kelionio – Algimanto Mikelionio ketvirtoji knyga „Senelio Pinelio svajonė“ (trumposios ir ilgosios humoreskos).
Anot paties rašytojo, jis tiesiog stebi gyvenimą, o važinėjant dviračiu mintys taip susidėlioja, kad belieka tik užrašyti. O kad mintys, ir dar linksmos, su gilia potekste „veža“ ir užkabina, tai net abejonių nekyla, mat Algimanto humoreskas skaitė ne tik knygos pristatyme dalyvavę garbūs svečiai: kraštietis Juozas Žitkauskas, poetas, žurnalistas Kęstas Sukackas, poetas Gintarius Vžesniauskas ir net Lazdijų viešosios bibliotekos direktorė Renata Rudienė, bet ir kiti susirinkusieji neatsilaikė pagundai. Jie ėmė knygą į rankas ir tuoj skaitė linksmus kūrinėlius, aukso vertės mintis, kurios tokios taiklios, kaip žmonės sako, tiesiai į dešimtuką. Su humoru pasakyta tiesa kažkaip lengviau priimama, kad ir kokia ji būtų karti ar gėdinga, kažkaip lengviau ir gana. Matyt, todėl tokių knygų mums ir reikia, jos teigiamai veikia net prieš miegą, net per pilnatį, kai nemiga kankina. Ar tinka vietoj sekso?  Galbūt.
Kas gi tas senelis Pinelis? Ir kodėl jam tokia garbė? Anot Algimanto, tai visai paprasta – tiesiog vienu gyvenimo momentu jis pažinojo žmogų tokia pavarde, prabėgus keliems dešimtmečiams, rašant šią knygą, kilo mintis, kad jis galėtų būti vieno personažo prototipas. Tačiau poetas, žurnalistas Kęstas Sukackas patikino, kad Šeštokuose yra viena ponia, kurios mergautinė pavardė Pinelytė, ir nuvykus į Šeštokus pristatyti knygos gali visaip nutikti – gali net susirinkti visa Pinelių giminė.
A. Mikelionis visą kovo mėnesį pristatinėjo savo knygą skaitytojams, tai darys ir visą balandį, tad daug kur užsuks, aplankys ne vieną kaimą ir miestelį. Rajono žmonės, garantuoju, šypsosis daugiau ir gyvens smagiau.
Kraštietis Juozas Žitkauskas sakė, kad ši Algimanto knyga 100 puslapių, ir sutapimas ar ne, bet tikrai išleista Lietuvai švenčiant 100–metį. Gal tai kažką reiškia? Ją išleido asociacija „Slinktys“, tiražas 500 egz. Joje su humoru žvelgiama į šiuolaikinius žmones ir visuomenės reiškinius, tačiau net kasdieniuose ir paprastuose, kartais buitiniuose, dalykuose ieškoma šviesiųjų gyvenimo pradų, o būdamas ir pats pastabus gyvenimo detalėms, autorius kviečia būti pastabų ir skaitytoją. Renginio vedėja, bibliotekininkė Rūta Lazauskienė patikino, kad skaityti knygą smagu, mat humoreskos trumpos ir kurį puslapį beatsiverstum, nuo ten ir galima pradėti skaityti. Įdomiai sumaketuota knyga gali tapti ir savotišku dienoraščiu ar savoms pastaboms įrašyti labai tinkama vieta.
Jau besivaišinant kava buvo prasitarta, kad ne viena humoreska skaitytojų nepasiekė – tiesiog jų knygoje nėra, mat buvo nutarta nespausdinti. Tad skaitytojai turėjo išskirtinę galimybę išgirsti iš paties autoriaus tas, nepatekusias knygon, humoreskas ir vėl skaniai pasijuokti. Netgi buvo susidomėta, kuri knyga būtų perkamesnė – ar ta jau išleistoji, ar ta, kurios nėra, jei sudėtume tas išbrauktąsias humoreskas? Įdomu tai, kad humoreskų gimimo istorijas autorius gali nupasakoti, mena, kada, kaip ir kodėl kiekviena atsirado.
O štai ko autorius griebiasi, kai jam liūdna. Gal ir jums pravers toks patarimas po Velykų šventimo, jei liūdna kartais pasidarytų. „Kai man būna liūdna, klausausi, kaip kiti skambina gitara arba groja akordeonu. Norėčiau ir aš mokėti skambinti gitara arba groti akordeonu, tuomet net iš namų eiti nereikėtų. Kadangi nemoku skambinti gitara, skambinu 112 ir prašau, kad man pagrotų akordeonu“,– tokią išeitį siūlo Aidas Kelionis (Algimantas Mikelionis) savo knygoje.  Gal padės ir jums.
Autorių sveikino ir Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktorius Gintautas Salatka.
Mes, uolūs Algimanto knygų skaitytojai, lauksime romano, kuris, anot paties rašytojo, žada būti taipogi linksmas, nors dabar dar tik rikiuojasi mintys, bet juk svarbiausia – turėti ką pasakyti.

Dineta Babarskienė, „Lazdijų reklama“