A. Jarmala, išleidęs dešimtą knygą, buvo priverstas nusiskusti ūsus

Žymus kraštotyrininkas veisiejietis Albinas Jarmala kartu su Babrų kaimo bendruomenės vadove Irena Utaraite-Rakauskiene balandžio pabaigoje išleido knygą ,,Babrai. Istorija ir žmonės“. Tai jau dešimtoji A. Jarmalos parengta knyga. Ta proga jis, vykdydamas pažadą savo žmonai, nusikirpo ūsus. Kalbintas žymus kraštotyrininkas sakė, kad žmona vis klausdavo, kada jis nusiskus ūsus. Kai išleido 4 knygą, jai prižadėjo, kad jau, kai išleis dešimtą, tikrai atsisveikins su ūsais. Anot jo, netikėjęs, kad kada nors dienos šviesą išvys 10-oji knyga... A. Jarmala teigė, kad visą amžių nešiojęs ūsus, todėl dabar be jų keistai jaučiasi. Kai kas netgi neatpažįsta taip pasikeitusio vyriškio. Visgi žmona primygtinai jau nereikalauja būti be ūsų, todėl neatmetantis galimybės juos vėl užsiauginti.
Pasakodamas apie 10-ąją knygą, parengtą kartu su I. Utaraite-Rakauskiene, sakė, kad išėjo solidi Babrų kaimo, esančio Veisiejų seniūnijoje, studija, surašyta 386 puslapiuose. Vienas iš knygos autorių džiaugėsi, kad knyga išėjo storais viršeliais, išspausdinta kokybiškame popieriuje. Leidinyje panaudota medžiaga iš archyvų, taip pat nemažai jos suteikė Veisiejų klebonas, daug nuotraukų davė patys gyventojai, noriai dalijęsi ir prisiminimais. Knygoje pristatyta kaimo geografinė padėtis, istorija, vietovardžių pavadinimų kilmė, gyventojų prisiminimai apie pokario laikus, Sibiro tremtį, kalendorines šventes, atlaidus. Aprašytos šeimos nuo seniausių iki dabartinių laikų. Yra daug įdomių senovinių nuotraukų. Kaip sakė A. Jarmala, knygos paruošimas leidybai truko apie pusantrų metų. Per tą laiką jie abu su I. Utaraite-Rakauskiene apklausė daug šio kaimo žmonių, su kuriais buvo labai smagu bendrauti. Babrų kaimo gyventojai entuziastingai dalyvavo knygos kūrime.
Kalbinta I. Utaraitė-Rakauskienė teigė, kad išleisti knygą buvo bendra idėja. Ji pati domėjosi kaimo istorija, senove, buvo pradėjusi rinkti medžiagą, kada ir kokie senesni kaimo žmonės gimė, kada mirė. Duomenis rinko iš parapijos knygų ir iš internete suskaitmenintų. Kaime žmonės buvo sėslūs, susiję giminiškais ryšiais, todėl buvo įdomu atrinkti tuos ryšius. Viską iš pradžių moteris dariusi sau. Vėliau A. Jarmala susitiko su iš Babrų kilusia Bene Kiaulevičiene, jis prasitarė, kad irgi norėtų rašyti knygą apie aplinkinius kaimus. ,,Taip ji patarpininkavo ir mes susitikome, pasidalijome mintimis, kas kokią medžiagą turime. Vėliau pradėjome rašyti. Aš daugiau bendravau su kaimo žmonėmis, rinkau jų pasakojimus, nuotraukas. Ir Albinas bendravo, gilinosi į kaimo istoriją. Jo, kaip rašytojo, didesnis nuopelnas. Aš nesu susijusi su rašymu. Pagal profesiją esu buhalterė. Visgi, kartu bendradarbiaujant, gimė visai nebloga knyga“, – pasakojo I. Utaraitė-Rakauskienė. Anot jos, knygoje atsispindi visų šeimų istorijos. Yra prisiminimai žmonių, kurie valdo plunksną ir pasakojimus parengė patys. Papasakojo apie savo vaikystę, kaimynus. Babrų kaimas nėra kažkuo išskirtinis, niekada nebuvo kolūkio centras, nebuvo kultūros namų. Žmonės ramūs, draugiški, bendromis jėgomis įkūrė bendruomenę. Knygą išleido irgi savo jėgomis. Ji yra populiari. Vos per 3 dienas I. Utaraitė-Rakauskienė išplatino daugiau kaip 50 knygų. Perka ne tik kaime gyvenantys, bet ir išsikėlę kitur. Visiems įdomu sužinoti kaimo istoriją ir daugiau įvairių faktų apie savo šeimą. ,,Juk kai kurie nežino netgi prosenelių vardų, kada jie gimę ir kada mirę. Buvo labai įdomu, kai pas kaimynus radau prosenelių nuotrauką, kurios neturėjau“, – sakė viena iš knygos autorių.
Šiam leidiniui pagyrų negailėjo ir lazdijietis Jonas Malinauskas, knygai parengęs geografinę medžiagą. Anot jo, tai išties solidus, vertas dėmesio leidinys.

Dalia Juknevičienė, „Lazdijų žvaigždė“