Festivalyje „Pupasodis gyvai 2017“ savo dainomis dalijosi ir mūsų krašto dainininkės
„Kad svajonės pildytųsi, pirmiausia reikia išdrįsti svajoti. Ir nebijoti atsisakyti netikrų, galbūt primestų dalykų - draugų, maisto, elgsenos stereotipų, ir drąsiau rinktis tikrus, auginančius tavyje žmogiškumą“,- sakė ponas Vidmantas Veselga prieš aštuonerius metus festivalyje „Pupasodis gyvai 2010“. Šiemet visus sukvietė jau aštuntasis gyvo garso paramos koncertas „Pupasodis gyvai 2017“ jaukioje Gerdos ir Vidmanto Veselgų sodyboje.
Organizatoriai Gerda ir Vidmantas Veselgai jau nuo pat pirmojo susitikimo su muzikantais jų sodyboje Pupasodyje supratę, kad šis koncertas taps tradiciniu ir negalės būti staiga užmirštas. „Džiaugiuosi jau aštuntuoju festivaliu. Tikiu, kad jis niekada nesibaigs. Tuo įsitikinome. Juk jis yra reikalingas visiems: tiek žiūrovams, tiek muzikantams, tiek mums, organizatoriams, tiek tiems žmonėms, kuriems būtinai reikia pagalbos. Visi esame svarbūs, visi įdedame tam tikrą indėlį. Džiaugiuosi žmonių sąmoningumu dalintis savo laiku, energija, šypsena. Taip skleidžiame prasmingą žinią“,- sakė ponia Gerda Veselgienė.
„Pupasodis gyvai 2017“ kvietė dalintis gerumu skambant gyvai muzikai. Ir ne tik pasiklausyti ir aplodismentais palaikyti daug talentingų muzikantų, bet ir paremti fizinę negalią turinčius žmones - Alytaus apskrities neįgaliųjų sveikatingumo ir sporto klubą „Alytupis“. „Tai tarsi praeitų metų tęsinys. Tuomet surinkti pinigai buvo skirti autobusiuko remontui. Suremontavome, bet kadangi mums reikia samdyti vairuotoją, tai mes norime įsigyti tokį, kad galėtume vairuoti patys, tad šių metų pinigai bus skiriami naujam autobusiukui pirkti, o suremontuotą autobusiuką parduosime“,- sakė Alytaus apskrities neįgaliųjų klubo „Alytupis“ pirmininkas Rolandas Baranauskas. Renginiu džiaugėsi ir Miroslavo parapijos klebonas kun. teol. dr. Miroslav Dovda. „Renginys vyksta mano parapijos teritorijoje, tad džiaugiuosi bendryste su savais žmonėmis“,- sakė gerbiamas klebonas.
Festivalyje visus jungianti grandis muzika, gerumas ir sodybos šeimininkų Gerdos ir Vidmanto Veselgų svetingumas, dėmesingumas, rūpestingumas įtraukė į vasarišką magiją. „Smagu, kad kiekvienais metais pas mus atvažiuoja vis daugiau vaikučių. Juk vaikai darys ne tai, ką jiems sakome, o tai, ką jie mato“,- šypsodamasi sakė Gerda Veselgienė. Ir išties vaikams Pupasodyje visada yra ką veikti. Mažieji piešė, o jų darbai buvo sukabinami, tad visi tuoj galėjo pasigėrėti sparčiai gausėjančia dailės darbelių paroda. Kiti gi pievoje gainiojo didžiulius lengvus kamuolius ir vienas kitą, šoko, virto tiesiog ant žolės ir niekas jiems čia nesakė, kad negalima.
Sodyboje veikė ir profesionalių dailininkų dailės paroda, kurių darbus norintieji galėjo įsigyti.
Viliote viliojo bulvinių blynų, kurie buvo patiekiami su varške bei grietine, kvapas. Tėviškės namų bendruomenė rekomendavo tonizuojančią dvigubos fermentacijos siauralapio gauromečio arbatą, kurios buvo galima įsigyti. Ant stalo puikavosi sūriai. Kažką ragaujant, perkant - buvo aukojama. Į spalvotą dėžę ne tik vaikučiai mažuose delnuose suspaudę nešė pinigėlius - tą vakarą aukojo visi. „Neturime „sportinio“ intereso kiekvienais metais surinkti pinigėlių vis daugiau ir daugiau - kiek bus, tiek bus. Visiems juk nelengva gyventi. Žinoma, norėtųsi daugiau“,- tikino ponia Gerda.
Su plačia šypsena veide į Pupasodį šiemet atvyko vokalistas, TV laidų vedėjas, oreivis Giedrius Leškevičius prisipažindamas, kad jį Vidmantas vis kvietęs, tad šiemet susiruošė. „Kodėl aš čia esu?- klausė Giedrius ir pats atsakė. - Kada daugiau, jei ne dabar galime būti ir geri, ir dosnūs. Mes galime padėti. Aš pats noriu prisidėti savo buvimu, dainomis, šypsena. Juk muzika yra tai, kuo norisi dalintis, džiaugtis, todėl pasidalinti tuo, kas džiugina mums, visai nesunku ir net labai malonu. Aš labai skatinu visus prisijungti, nes tikrai verta.“
Tą vakarą Pupasodyje netrūko nei muzikos, nei atlikėjų. Čia pat scenoje kūrėsi „naujos“ grupės, gimė niekur negirdėtos muzikinės improvizacijos. Pupasodžio scenoje koncertavo įvairaus stiliaus muziką grojantys atlikėjai. Čia svečiavosi ir mūsų krašto dainininkės. Ir, matyt, ne veltui. Juk Gerda ir Vidmantas - mūsų krašto žmonės. Ponia Gerda kilusi iš Šeštokų, ponas Vidmantas - iš Birutės kaimo. Tad viena pirmųjų į sceną kopė Greta Labenskaitė iš Šeštokų. Skambios, melodingos Gretos dainos pripildė visą Pupasodį ir nuteikė itin svajingai. Greta į Pupasodį atvežė dvi savo dainas.
„Neturiu daug laiko repetuoti“,- sakė Kristina Cibulskė iš Lazdijų. Tačiau tai tikrai netrukdė dainininkei nustebinti publiką. Čia svečiavosi ir grupė „AGE“ iš Marijampolės. Gera buvo klausytis Eglės Malinauskienės ir Nerijaus Malinausko iš Alytaus dainų. O kur dar visi muzikuojantys vaikinai, kurie čia pat scenoje jungėsi į naujas grupes, kūrė muzikinius “gabalus” ir taip stebino publiką. Ir viskas gyvai! Visus žavėjo charizmatiškasis Giedrius Leškevičius. Jis į Pupasodį atvyko su grupe „Joke“. „Mes nesame ta grupė, kuri „kepa ir kepa“ kūrinius vieną po kito, bet esame tie, kurie stengiamės išgyventi tai, ką sukuriame“,- sakė Giedrius.
Šis festivalis kitoks - čia nėra alkoholio, pigių kinietiškų niekučių, čia viskas tikra. Ir muzika, vaikų šėlsmas, ir čia pat jų sukurtų meno kūrinių paroda, gardžių bulvinių blynų kvapas, šiltas bendravimas, seniai nematytų bičiulių apsikabinimai ir, žinoma, susirinkusiųjų atsineštas noras padėti. Juk dalintis - pagrindinė festivalio „Pupasodis gyvai“, pirmą kartą surengto 2010 metais, idėja.
„Būsime tol, kol būsime reikalingi“,- tikino organizatoriai Gerda ir Vidmantas Veselgai, jau kviesdami visus į kitų metų festivalį. O ponia Gerda patyliukais prasitarė, kad kitais metais, ko gero, į Pupasodį atvyks dainininkas Andrius Mamontovas, nes jie jau kalbėję ir Andrių itin sudomino Pupasodyje rengiamo festivalio idėja. Tad iki pasimatymo kitais metas toje pačioje vietoje Pupasodyje, ponų Gerdos ir Vidamanto Veselgų sodyboje, tuo pačiu laiku, pirmąjį ketvirtadienį po Žolinės.
Dineta Babarskienė, „Lazdijų reklama“
Komentarai
Na Greta tai tikrai graziai
O Minedas dalyvavo?