,,Dzyvų dzyvai“ nerodo nuogų užpakalių, sekso, kartais pakiša tik vulgaresnę mintį

Humoro grupė ,,Dzyvų dzyvai“, švenčianti 40-ties metų veiklos jubiliejų, balandžio 8 dieną lazdijiečiams dovanos savo paskutinį koncertą. Ilgametė grupės vadovė, Lazdijų rajono garbės pilietė Birutė Vanagienė su grupe Lazdijų vardą išgarsino ne tik visoje Lietuvoje, bet ir kaimyninėje Lenkijoje, kurioje koncertuodavo ir linksmindavo žiūrovus. ,,Dzyvų dzyvai“ laimėjo daug respublikinių konkursų, daug kartų pasirodė televizijoje.
B. Vanagienė yra nusipelniusi visam Lazdijų kraštui ir tuo, kad įsteigė S. Nėries, M. Gustaičio bei Kultūros, švietimo ir istorijos muziejus, būdama mokyklos direktore įkūrė mokyklos parką, sutvarkė naujai pastatytą mokyklą bei jos aplinką, kartu su mokytoju Visvaldu Masėnu parašė knygą apie mūsų rajono senuosius amatininkus, su veisiejiete mokytoja eksperte Joana Vaikšnoraite – „Lietuvių kalbos“ vadovėlį  5 klasei, kuris išleistas 2017 metais. Plačiau aprašyti visų jos nuopelnų rajonui neužtektų ir viso laikraščio puslapių.
Kaltas tas nelemtas laikas!
B. Vanagienė, jau 60 metų gyvenanti Lazdijuose ir švenčianti ,,Dzyvų dzyvų“ 40 metų jubiliejų, sako esanti laiminga ir į pasaulį vis dar žiūrinti su humoru. ,,Kadaise Kristijonas Donelaitis rašė: ,,Laiminga parapija, kur nėra karaliaus kelio;/ Laimingesnė ta, kur nėra karaliaus dvaro;/ Laimingausia toji, kur nėra jokio pono.“ Nugyvenau tris laikmečius, tai patvirtina mano gimimo metai – 1937-ieji. Jei nebūčiau paveldėjusi iš tėvo, linksmo žmogaus, bruožų, sakyčiau, kad ponų ir savivalės atvejų mūsų šeima tikrai patyrė. Bet niekada nebuvau pasistačiusi sau kalėjimo, kuriame laisva valia būčiau užsidariusi su savo supelijusiais lobiais, dėl kurių niekada neverta stengtis, kad vėliau, juos sukrovus, nežinotum, kur juos padėti“, – kalbėjo moteris. Paklausta, kokia pagrindinė priežastis, kad jau nusprendė atsisveikinti su žiūrovais, teigė, jog kaltas tas nelemtas laikas! Tik jis esą kaltas, kad turime suvokti amžiną gyvenimo dėsnį: yra pradžia, yra ir pabaiga. ,,Manau, kad senatvė yra ta būsena, kai esi nepakenčiamas tiek pats sau, tiek ir kitiems“, – tvirtino ,,Dzyvų dzyvų“ vadovė.
Šios humoro grupės scenarijai, programos visada atitinka laikmečio dvasią. Vadovei, rašančiai scenarijus, taikliai pavyksta ,,pasigauti“ tą aktualiją. Sovietmečio programos, B. Vanagienės teigimu, buvo atsargesnės, reikėjo surasti paslėptą potekstę taip, kad, turėdama aiškinti, galėtų viską išvedžioti į kitą pusę. Tą ji iliustravo konkrečiu pavyzdžiu. ,,Buvo gilus sovietmetis (apie 1980 m.).Tuo metu partijos komitetas kartu su Vykdomuoju komitetu skirstė butus pagal visokiausias taisykles: korupcija, pažintys, užimamos pareigos ir t. t. Buvau parašiusi tokią sceną. Apolonija sako: ,,Mano sūnus išvien skaito pasaką ,,Tūkstantis ir viena naktis“. Dalė teigia: ,,Žinau, žinau, kad Onai butas kainavo 1000 ir vieną naktį.“ Išsikviečia mane pirmasis partijos sekretorius ir rėžia: ,,Tai sakyk, Vanagiene, kuriam iš mūsų atiteko 1000, o kuriam pirma naktis už butą?“ Aš atsakiau: ,,Jūs jaunesnis, tai jums pirma naktis priklausytų, o Vykdomojo komiteto pirmininkui bus gerai ir 1000.“ Patylėjo partijos sekretorius ir ištarė: ,,Baik tu savo šitus juokelius“. Nebaigiau, bet daugiau ,,ant kilimo“ jis manęs nekvietė“, – pasakojo humoro grupės vadovė. Anot jos, psichologai yra pastebėję, kad „blogiečiai“ labiausiai bijo humoristų. Nors krikščioniškoji etika sako – neteisk ir nebūsi teisiamas, B. Vanagienės įsitikinimu, mylėti žmogžudį, prievartautoją, chuliganą ar vagį – tai tik blogio pateisinimas.
Humoristams algų niekas nemoka
,,Dzyvų dzyvų“ humoras yra visiems suprantamas, kartais tiesmukiškas, netgi vulgarokas, be sudėtingų poteksčių, todėl žmonėms lengvai suprantamas. O dėl vulgarumo, tai, pasak vadovės, nuogų užpakalių jie nerodantys, atvirų sekso scenų ir jo simbolių – taip pat, bet vulgaresnę mintį kartais pakišantys... B. Vanagienė kėlė nemažus reikalavimus artistų meistriškumui, jų personažų įsikūnijimui. Anot jos, labai svarbu, kad parašytą tekstą artistas galėtų pateikti su individualiais atspalviais, turtingomis emocijomis, ryškia kalba, aiškia tartimi, kad ta rolė, kuri patikėta, taptų vidine būtinybe. Humoro grupės vadovė teigė esą jai pasisekė, kad nuo veiklos pradžios teko dirbti su puikiais artistais. Stasė Daugėlienė (Apolonija) puikiai atlieka savo vaidmenis. Eugenijus Kaminskas, daugkartinis teatrų švenčių artistas, ne kartą pelnęs geriausio vyro atlikėjo vardą. Dalė Pupininkaitė yra ragavusi režisūros mokslų, puikiai suvokia, kaip įkūnyti savo vaidmenį. Labai geri artistai buvo ir ankstesni ,,Dzyvų dzyvų“ nariai: Algirdas Kreiza, Albinas ir Reda Šeštokai, muzikantė ir artistė Eglė Malinauskienė, Antanas Talandis, Valdas Mikelionis, Sigitas Babarskas, Juozas Adomaitis, Rimas Kučinskas ir daugelis kitų.
Kaip žinia, humoro grupė ,,Dzyvų dzyvai“ yra nepriklausoma – nei vadovei, nei grupės nariams niekas algų nemoka. Bet jie dėl to nenusimena. ,,Taip, dirbame veltui, bet padėkoti turime kam. Pirmiausia visiems, kurie ilgesnį ar trumpesnį laiką dirbo su manimi šioje grupėje, taip pat dabartiniam merui Artūrui Margeliui ir buvusiam – Jonui Matulevičiui. Rajono vadovai visada mus rėmė, suteikdami transportą ir šiaip įvertindami, pagirdami, įteikdami simbolines dovanas. Dėkoju Lazdijų kultūros centro direktoriui Arūnui Sujetai, jo pavaduotojai Ingridai Malinauskienei, Arūnui Maciulevičiui (buvusiam ,,Dzyvų dzyvų“ artistui), palaikiusiems mūsų veiklą, suteikusiems nemokamas patalpas, mums patarusiems, pamokiusiems. Labai ačiū vietiniams laikraščiams, mus reklamavusiems!“ – teigė B. Vanagienė. Iš aktyvios visuomeninės veiklos 81-erių moteris pasitraukti nežada. Ji dar dalyvaus Lazdijų kultūros centro folkloro ansamblyje ,,Riecimėlis“. Laisvalaikio taip pat neleis veltui. Žada sutvarkyti visus savo scenarijus. Galbūt vėliau jie bus išleisti atskira knyga. Taip pat neužmirš ir savo kaimo Padusyje, kur mėgsta krapštytis darže, prižiūrėti gėles. Po vyro Leono mirties jai sunkiau gyventi, bet stengiasi nepasiduoti gyvenimo negandoms. ,,Aš esu stipri moteris“, – sako ,,Dzyvų dzyvų“ vadovė.
Su ,,Dzyvų dzyvais“ išmaišė Lietuvą
Kalbinta šios grupės narė Dalė Pupininkaitė teigė, kad ji 8-erius metus vaidino ,,Vaizbūnų žiniose“, po to buvo pertrauka. Humoro grupėje „Dzyvų dzyvai“ ji vėl šmaikštauja jau ketvirtus metus. Pasak Dalės, čia pasisemianti labai gerų emocijų, pamirštanti visus rūpesčius, negalvojanti apie jokias ligas. Tarp grupės dalyvių, matyt, labai sutampa biolaukai, todėl gera visiems kartu būti, repetuoti. Ypač smagu lankytis vadovės B. Vanagienės namuose, kur yra labai gera aura bei puiki atmosfera. ,,Čia, jos bute, mes repetuojame, bendraujame. Vadovės galvoje kirbėte kirba neišsemiami aruodai kūrybinių minčių. B. Vanagienė mus visada pavaišina. Dažnai be jokio atlygio pasinaudojame ir jos nuosavu automobiliu. Ji nieko negaili. O kur, sakykite, rasite kitą tokį vadovą, kuris pats rašytų scenarijus, būtų režisierius ir dar pats vaidintų! Juk scenarijaus parašymas kainuoja nemažus pinigus – apie 300 eurų. O ji sukūrė beveik 40 scenarijų. Paskaičiuokime, kokie tai nemaži pinigai“, – teigė D. Pupininkaitė. Anot humoro grupės narės, vadovė yra aktyvi visuomenininkė ir nusipelno didžiulės pagarbos, nuoširdžiausių padėkos žodžių už savo veiklą. Dalė apsiašarojo, kai prakalbome apie ,,Dzyvų dzyvų“ koncertinės veiklos pabaigą. Pasak moters, nubraukusios ašarą, jai išties labai trūks kartu praleisto laiko, repeticijų šurmulio, koncertinio jaudulio.
,,Man ,,Dzyvų dzyvai“ – tai gyvenimo prasmė, gyvenimo būdas. Dvidešimt metų dalyvaujant šios grupės veikloje, laikas prabėgo labai greitai. Gerų prisiminimų iš koncertinės veiklos – begalės. Būdamas traukinių palydovu jaunystėje išmaišiau pasaulį, o su ,,Dzyvų dzyvais“ – Lietuvą. Ir ne tik. Žiūrovus teko linksminti ir Lenkijoje“, – kalbėjo Eugenijus Kaminskas. Paklaustas, kuris pasirodymas jam labiausiai įsimenantis, teigė, kad pats pirmasis, kai su ,,Dzyvų dzyvais“ pirmąkart išėjo į sceną Lazdijuose per J. Dereškevičienės vadovaujamo šokių kolektyvo jubiliejų. Anot jo, į sceną išpėdino be pulso, nes dar vos kojas buvo spėjęs sušilti ,,Dzyvų dzyvuose“. Nors vaidino kaimo teatre, pasirodymas Lazdijuose su garsia humoro grupe buvo nemažas iššūkis ir šokas. E. Kaminsko teigimu, B. Vanagienė ir S. Daugėlienė – parako pilnos moterys, iš jo padarė žmogų, jų dėka jis nenuėjo šunkeliais. Šios dvi moterys jį visaip muštravo, mokė, kaip ištarti kiekvieną sakinį, kokią intonaciją naudoti. Turėjo daug su juo kantrybės. Visgi, kaip šmaikštavo Eugenijus, buvimas grupės nariu turėjo ir vieną didelį ,,trūkumą“ – jis tapo žinomu veidu, todėl negalėjo netinkamai elgtis, kad nesuterštų garsių ,,Dzyvų dzyvų“ vardo. Liūdnų minčių dėl kolektyvo koncertinės veiklos užbaigimo jis sakė neturintis. ,,Mes ir toliau gyvensime, tik nepasirodysime scenoje, bet liksime draugais. Pakaks B. Vanagienės skambučio, ir mes visi būsime prie jos durų slenksčio“, – linksmai kalbėjo Eugenijus.
Studentai paslėpė sijoną
Kita ilgametė grupės narė Stasė Daugėlienė nuoširdžiai sakė susigraudinusi, kai spaudoje pamatė reklaminį skelbimą apie jubiliejinį pasirodymą Lazdijuose. Anot artistės, be koncertinių pasirodymų gyvenimas labai pasikeis. Juk smagu repeticijose ir per pasirodymus scenoje, kur vyksta linksmybės, groja muzika. Tai nuteikia optimistiškai, praskaidrina gyvenimą. O susirinkę senjorai, neturintys tokios veiklos, dažniausiai kalba apie ligas, vaistus – liūdnesnius dalykus. Moteris teigė, kad ši mėgstama veikla pratęsė jai gyvenimą. Štai ir šiomis dienomis S. Daugėlienė mokosi savo rolės tekstus, o tai ne tik smagu, bet ir lavina atmintį. Džiugu ir tai, kad ją, jau garbaus amžiaus moterį, gatvėje sutikę sveikinasi ne tik vyresni, bet ir jauni žmonės, klausia, kaip sekasi ,,Dzyvų dzyvams“, nors kai kurių nė nepažįstanti. Be to, ,,Dzyvų dzyvai“, moters teigimu, praplėtė jos akiratį, nes vadovė B. Vanagienė – visapusiškai išsilavinusi asmenybė. Su ja įdomu bendrauti, nes išmano ir apie kultūrą, meną, politiką – viską.
Pasiteiravus, kokį prisimena linksmiausią įvykį iš pasirodymų, S. Daugėlienė sakė, kad vieną respublikinį koncertą filmavo televizija. Ji per pasirodymą turėjo vilkėti kelis sijonus, kuriuos paskui nusirengdavo. Ir prieš pat išėjimą į sceną vienas dingo. Artistė išsigandusi lakstė po užkulisius jo ieškodama. Vargais negalais paskutinę minutę pavyko surasti – studentai sijoną buvo paslėpę kitai humoro grupei priklausančiame krepšyje.
Buvo įdomu sužinoti, kur, pasibaigus pasirodymams, ilgametė artistė dės savo garsiąsias baltas aukštakulnes basutes? S. Daugėlienė linksmai atsakė, kad padės jas, kaip koncertinės veiklos simbolį, sekcijoje, prie balto servizo. ,,Labai derės abiejų spalvos“, – juokavo artistė.

Dalia Juknevičienė, „Lazdijų žvaigždė“