Dviejų profesionalių dailininkų stabtelėjimas gimtajame krašte

„Kiekvienas, ėjęs savo keliu, gimtajame krašte stabtelėjo kartu“, – sakė parodų atidarymo metu muziejininkė Vilma Busilaitė. Tądien Lazdijų krašto muziejuje vyko dviejų profesionalių dailininkų, mūsų kraštiečių, parodų atidarymas. Užvaldę skirtingas dailės sritis, kūrėjai  savo darbus eksponuoja vienoje erdvėje. Juozas Gecevičius pristatė akvarelės parodą „Vasaros spalvos“, o Rimantas Inokaitis – šamotinės keramikos parodą „Sugrįžimas“. Oras, žemė, vanduo ir ugnis – keturi elementai, tarpusavyje sąveikaujantys tiek akvarelėje, tiek keramikoje. Elementai tie patys, tačiau išraiškos būdai skirtingi –  nelyginami, papildantys vienas kitą. Lyg lengvas dailininko rankos potėpis – sklendžiantys, virpantys akvarelės darbai, keramika – lyg tvirtas stovėjimas ant žemės ir šilumos dvelksmas. „Visi šie darbai skirti gėrėtis, tyrinėti, pamąstyti“,– sakė muziejininkė Vilma Busilaitė.
Dailininko kelią  išpranašavo auklėtoja
Pradėsiu oficialiai: Rimantas Inokaitis gimė Lazdijuose. Valstybiniame dailės institute įgijo keramiko specialybę. 1990 metais tapo Lietuvos dailininkų sąjungos nariu. 2005 metais jam suteiktas meno kūrėjo statusas. Menininkas dalyvauja respublikinėse,  tarptautinėse keramikos meno benalėse. Rengia personalines parodas. Nuo 1983 metų gyvena ir kuria Vilniuje. Ir, kaip pats prisipažino, gimtinėje tikrai retas svečias. Gal todėl menininkas sugrįžo gimtinėn su paroda, pavadinta „Sugrįžimas“. Ir pats sakėsi, kad gili filosofinė mintis užkoduota visur: ir kūriniuose, ir net kiekviename kūrinio pavadinime. Jo kūriniai ir  pavadinimai išties duoda peno pamąstymams: „Akivarai“, „Pamokslininkas“, „Anomalija“, „Saugotojas“ ir kt. Kūrėjas pateikia paskutiniųjų dviejų dešimtmečių  kūrinius. Itin svarbu kiekvienam keramikui keraminė masė, technikos, glazūros, kurios yra neatskiriama estetikos dalis. Šamoto keramika, dar vadinama akmens mase, yra degtas ugniai atsparus molis. Jis yra degamas labai aukštoje temperatūroje (daugiau kaip 1300°C). Ypatinga dvasia alsuoja šilti balto šamoto Rimanto Inokaičio kūriniai. Taip pat parodoje pristatomi raku technika sukurti darbai.
Šiandien Rimantas Inokaitis – žinomas menininkas. Tačiau dar būdamas moksleivis nežinojo, kokį kelią rinksis. Tai išpranašavo, teisingiau, kažką jame pastebėjo,  besislepiančius gebėjimus įžiūrėjo  jo klasės auklėtoja Emilija Pledienė. Tądien gerbiama pedagogė atskubėjo pasveikinti savo auklėtinio. Šiltas auklėtojos ir buvusio mokinio susitikimas, apsikabinimai ir menininko dovana – jo kūrinys  savo auklėtojai Emilijai Pledienei...  Tai tarsi atrakino širdis nuoširdžiam visų susirinkusių meno mylėtojų bendravimui.
Moterys – didžiausias dailininko įkvėpimo šaltinis
Juozas Gecevičius anksti subrandino svajas  tapti dailininku. Baigęs Krosnos progimnaziją, atitarnavęs kariuomenėje, studijavo Valstybiniame dailės institute. Tiesa, dėstytojos patartas pasirinko ne tapybą, o keramiką. Tačiau pirmuosiuose kursuose pamėgtas akvarelių liejimas visą gyvenimą išliko didžiąja jo aistra. Savo patirtį dailininkas mielai perteikia ir moksleiviams. Ne veltui atskubėjusios viešnios iš Lazdijų meno mokyklos dailininkui dėkojo, išsakė nuoširdžių palinkėjimų, tikėdamosi įdomaus  bendradarbiavimo ateityje.
Juozas Gecevičius parodoje pristato įvairių laikotarpių akvarelės darbų, kurie siekia praėjusio amžiaus 6– ąjį dešimtmetį bei  liudija paskutiniųjų metų braižą. Juozui  Gecevičiui prakalbus, tarsi pabiro giedros nuotaikos karoliukai. Tądien dailininkas  buvo itin šmaikštus.  Gerai nusiteikęs menininkas sakėsi, kad jo darbų įkvėpėjos –  gražios moterys, o bendraudamas negailėjo komplimentų dailiajai  lyčiai. Dėkinga publika bendravo su menininkais ne tik Lazdijų krašto muziejaus parodų salėje, bet ir kiemelyje. Juk mūsų krašto žmonės niekada nebuvo abejingi kultūrai, švietimui, menui, tad pasikalbėti buvo apie ką, o ir seni laikai buvo prisiminti. Žiedų bei šiltų apkabinimų, prasmingų palinkėjimų  snygis menininkams buvo itin malonus.
Pasveikino ir dailininkus, ir kitus susirinkusius kultūros lopšyje – Lazdijų krašto muziejuje
Dailininkus bei visus kitus susirinkusius pasveikino Lazdijų rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Jonas Gudžiauskas  sakydamas, kad džiaugiasi matydamas tiek daug žmonių kultūros lopšyje, primindamas, kad mūsų rajone puikių kultūrinių erdvių išties yra. Jonas Gudžiauskas ir Lazdijų krašto muziejaus direktorė Daina Pledienė pasveikino, įteikė dovanas bei padėkas dailininkams.
Diena lyg tyčia buvo labai saulėta. Paprastai žmonės nesivargina gražiu oru eiti į parodų atidarymus, bet tądien Lazdijų krašto muziejuje  meno gerbėjų buvo stebėtinai daug. Gausiai susirinkę meno mylėtojai maloniai apžiūrėjo kūrėjų darbus.  O ir šurmulio, malonių apsikabinimų, gero humoro čia netrūko. Kaip gi kitaip gali būti, kai susitinka tiek daug giminių, artimųjų, klasiokų, bičiulių, buvusių kaimynų, kurių žemės susieina, o vienas kaimynas sakėsi dainą pramokęs, tad ėmė ir uždainavo, juk tokia neeilinė proga pasitaikiusi. Visko čia buvo daug! Taip šiltai Lazdijų krašto muziejaus darbuotojai  ir visi meno mylėtojai sutiko savo kraštiečius menininkus.
Į nevaržomą muzikos bangų ir vėjo sūkurį susirinkusius nunešė veisiejiškis, Kauno Juozo Gruodžio konservatorijos studentas, tarptautinių konkursų laureatas Mangirdas Kundrotas. Akordeono melodijos, atliekamos talentingo vaikino, užbūrė.
Norintys pamatyti parodas maloniai kviečiami apsilankyti Lazdijų krašto muziejuje iki rugsėjo 20 dienos. Būtinai apsilankykite, nes negali žinoti, kada dailininkai vėl stabtels gimtajame krašte.

Dineta Babarskienė, „Lazdijų reklama“