Pas merę už uždarų durų A. Margelis sako netylintis

Buvęs meras A. Margelis – apie rajono galimybes, LGBT įtaką demografijai, būsimus savivaldos rinkimus ir tikimybę grįžti pas konservatorius.  

Šį pavasarį bus lygiai 30 metų, kai į Lazdijų rajono tarybą buvo išrinktas Artūras Margelis. Pasak jo, ne tik Lazdijų rajone, bet ir visoje Lietuvoje kažin ar yra vietos savivaldoje politikų su tokiu darbo stažu. Atėjęs į politiką su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partija jis net penkias kadencijas dirbo Lazdijų rajono savivaldybės meru. Ir tik tris kadencijas buvo opozicijoje valdančiajai daugumai. Per 30 darbo metų rajone būta daug įvykių, sutikta nemažai žmonių. Ilgametė patirtis leidžia ne tik vertinti praeities darbus, matyti rajono perspektyvas, bet ir kalbėti apie dabarties problemas, kas tikrai aktualu rajono žmonėms. „Lazdijų žvaigždė“ apie visa tai kalbėjosi su ilgamečiu rajono politiku, uždavė jam keletą klausimų.

– Kokie labiausiai įsimintini pokyčiai įvyko per tuos 30 metų, kai dirbate savivaldybės taryboje? Kas Jus, kaip buvusį merą, labiausiai jaudina? Ką matote pozityvaus, o ką – neigiamo?

– Pokyčių daug. Labiausiai jaudina tai, kad sparčiai mažėja rajono gyventojų. Tai rodo ir savivaldybės tarybos narių skaičius, kuris tiesiogiai yra susijęs su gyventojų skaičiumi. Iki 2023 metų turėjome 25 tarybos narius, dabar – jau tik 21.

Įvyko pokyčių ir įstatyminėje savivaldos bazėje. Jau trys kadencijos, kai merai yra renkami tiesiogiai, o nuo šios kadencijos pasikeitė ir mero statusas. Jis tapo ne atstovaujamosios, o vykdomosios valdžios atstovas. Ir nėra net tarybos narys. Tik tarybos pirmininkas. Mano manymu, tai nėra gerai. Jei žmonės renka, tai turi jiems atstovauti.

Nebeliko daugelio mokyklų. Per tuos 30 metų, kai jas renovavome, dėjome viltis, kad jose mokysis mūsų rajono ateitis, moksleivių skaičius taip sumažėjo, kad teko jas uždaryti. Ypač prasta demografinė situacija: 2024 metais vos 95 kūdikiai gimė mūsų rajone, o mirusiųjų skaičius – net 322.

– Tai gal teisybę žmonės kalba, kad Lazdijų savivaldybės greitai nebeliks, ji bus padalinta didesnėms, kaimyninėms savivaldybėms ir net Lazdijų vardo nebeliks?  

– Kol kas tokios tendencijos nematau. 2000-aisiais metais po savivaldybių reformos didesnės savivaldybės pradėtos skaidyti, atsirado naujos. Pavyzdžiui, Lazdijų savivaldybės sąskaita padidėjo Druskininkų savivaldybė, o nuo Marijampolės rajono savivaldybės buvo nurėžtos ir tapo savarankiškomis Kazlų Rūdos ir Kalvarijos savivaldybės. Kalbu tik apie kaimynines savivaldybes, naujų atsirado ir daugiau. Visa tai daryta gyventojų patogumo labui, kad jiems būtų geriau pasiekiami administraciniai centrai. Tuo metu buvo suformuotos ir seniūnijos.

Tiesa, yra požymių, kad mūsų savivaldybė netenka kai kurių savo galių centrinės valdžios sprendimu. Jau nebeturime Lazdijų teismo, dar anksčiau iš Lazdijų išsikėlė Valstybės sienos apsaugos tarnyba, nebeliko Veisiejų urėdijos, užsidarė „Luminor“ ir „Swedbank“ bankų padaliniai, į Druskininkus persikėlė Aplinkos apsaugos inspekcijos vadovybė, kai kurių mobiliojo ryšio operatorių padaliniai. Gyventojai dėl to jaučia didelius nepatogumus, nes dėl menkiausių paslaugų tenka važiuoti nemažus atstumus iki Alytaus, Marijampolės ar Druskininkų.  

– Dvi pastarąsias kadencijas savivaldybės taryboje dirbate opozicijoje. Rajono gyventojai, stebintys savivaldybės tarybos posėdžius viešojoje erdvėje, kalba, kad opozicijos balsas juose vis mažiau girdimas, kad neprieštaraujate, nesiūlote savo sprendimų svarstant svarbius rajono gyventojams klausimus.

– Triukšmo gal yra mažiau dėl to, kad patirties savivaldybės tarybos darbe turiu daugiau. Tačiau tai nereiškia, kad su viskuo sutinkame ir nematome kai kurių svarbių problemų, kurios turi būti sprendžiamos. Daugiau pastabų išsakome komitetų posėdžiuose. Taip pat – ir už uždarų durų savivaldybės merės kabinete.

Štai ir būsimam tarybos posėdžiui vasario mėnesį, kai bus svarstomas rajono biudžetas, pateikėme kai kurių esminių siūlymų. Siūlome skirti 1 000 eurų išmoką kiekvienai mūsų rajono šeimai, susilaukusiai naujagimio. Iki šiol piniginė parama naujagimių šeimoms mūsų savivaldybėje nebuvo skiriama. O štai Radviliškio rajono savivaldybė, taip pat turinti demografinių problemų, tokioms šeimos jau nebe pirmi metai moka po 1 500 eurų. Suprantu, kad pinigai ne viską lemia. Bet gal nors maža dalimi jie prisidėtų prie gimstamumo skatinimo ir jaunų šeimų atvykimo į Lazdijų savivaldybę.

Ne tik Lazdijai – visa Lietuva mažėja. Ne pirmą kartą primenu apie rodiklius: Lietuvoje 2 suaugusiems žmonėms tenka 1,6 vaiko. Tačiau norint išlaikyti natūralų gyventojų prieaugį 2 gyventojams turi tekti ne mažiau kaip 2,11 vaiko. Čia – tik trumpas nukrypimas, kodėl mes, opozicija, manome, kad tai yra itin aktualu.

Mūsų pasiūlymuose dėl rajono biudžeto yra siūlymų dėl lėšų skyrimo konkretiems keliams, taip pat – Lazdijos upės, kuri yra svarbi Lazdijų miesto įvaizdžio dalis, valymo ir nuolatinės priežiūros.

– Ne pirmą kartą Jūs akcentuojate gimstamumo problemą. Atrodytų, blogiausi laikai jau praėjo. Vis daugiau šeimų Lietuvoje, net ir pasiturinčiai gyvenančių, jau ryžtasi auginti tris ir daugiau vaikų...

– Kalbu apie tai, nes šeimos supratimas Lietuvoje vis labiau tolsta nuo tradicinės. Vis daugiau erdvės užkariauja LGBT, ginančios transseksualų teises, ideologija, kuri, kaip žinome, remiama didžiulių finansinių fondų. Gamtos dėsnių ignoravimas veda prie tradicinės šeimos išsigimimo. Dabar nereikia net pilnametystės – Lietuvos mokyklose aiškinama apie transseksualumą. Prisimenate skandalą, kai prieš metus laiko švietimo ministras Gintautas Jakštas, žurnalistų paklaustas, kiek yra lyčių, sakė nežinantis, nes nėra tos srities specialistas. Manau, kaip vaiką mokysi, toks jis ir bus. Ne visi instinktai yra įgimti – kai kurie įdiegiami nuo vaikystės, raginant apsispręsti, pačiam pasirinkti, kuo būti. Musulmonų šalyse, mano žiniomis, to nėra. Užtat ten ir šeimos kitokios, ir vaikų skaičius šeimose nekelia nerimo. Dabar jau a. a. Libijos vadovas Muamaras Kadafis kadaise kalbėjo: „Atrodo, kad Alachas padovanos islamui pergalę Europoje be kardų, be ginklų ir be užkariavimų. Mums nereikia teroristų, mums nereikalingi mirtininkai. Vos po kelių dešimtmečių virš 50 milijonų musulmonų Europoje ją pavers musulmonišku žemynu.“ Ko gero, neatsitiktinai JAV prezidentas Donaldas Trumpas net savo inauguracinėje kalboje paminėjo, kad Amerikoje bus tik dvi lytys. O mums, kurių saugumas daug priklauso nuo JAV ir NATO, ko gero, teks taip pat jo politiką vykdyti...

– Pakalbėkime dabar žurnalistų rajone taip eskaluojama tema – apie naujojo Lazdijų sporto centro atidarymą. Ne kartą esate kalbėjęs, kad Jūsų vadovaujama taryba taip pat jau buvo nutarusi naują Sporto centro pastatą statyti. Tik ne tokį brangų. Ir kodėl, Jūsų nuomone, jis iki šiol neatidaromas? Ar pajėgsime jį išlaikyti iš rajono biudžeto?

– Ne viską komentuoti galiu, nes neturiu pakankamai informacijos. Gaila, kad mes, tarybos nariai, visko nežinome. Bet, kiek žinau, derinančių institucijų yra daug, todėl, kol visos procedūros prasisuks, turės laiko praeiti. O jei kuri kokių neatitikimų ras, tuomet vėl viskas iš naujo.

Pastato išlaikymas daug nekainuos. Tokių pastatų šiluminės varžos labai geros, statinys, atrodo, turi atitikti A++ klasę, todėl šilumai nebus imlus.

Labiausiai gaila, kad nebuvo darbų tęstinumo. Pagal mūsų parengtą Sporto centro projektą pastato statyba būtų kainavusi apie 3 milijonus eurų, dabar kainuos 15–16 milijonų. Lėšos – iš įvairių šaltinių, fondų. Taip pat – ir Alytaus regiono funkcinės zonos fondo, kurį patvirtinome praėjusių metų pabaigoje. O kartu įsipareigojome Lazdijų sporto centre paslaugas teikti ir į šią zoną įeinančioms savivaldybėms. 5 metus mažiausiai turėsime laikytis šio įsipareigojimo.

– Koks būtų buvęs Jūsų svarbiausias darbas, jei būtumėte dirbęs dabar rajono meru? Ir ar žinote, kad labiausiai Lazdijų krašto žmonės Jus iki šiol geru žodžiu mini dėl pėsčiųjų ir dviračių takų palei Lazdijos upę, link Baltajo ežero?

– Kad takai Lazdijų žmonėms iki šiol tokie svarbūs, tikrai nežinojau, nors gerai, kad juos tada padarėme – dabar jais daug žmonių keliauja, vaikšto, sportuoja, todėl ir prisimena.

O Sporto centrą Lazdijuose tikrai būtume statę. Ko gero, tai ir būtų buvęs pats svarbiausias darbas. Per metus ar pusantrų jis būtų buvęs pastatytas. Ir, kaip jau minėjau, ne tiek, kiek dabartinis, kainavęs. Dabartinio Sporto centro statybų kainą labai išaugino prijungimas prie Lazdijų policijos komisariato pastato.

O kiti svarbiausi darbai būtų buvę investicijų pritraukimas, naujų darbo vietų kūrimas. Dar turėjome idėjų ir dėl inkubatoriaus pasienyje statybų tęsimo. Dabar, kiek mačiau, šis pastatas jau yra pardavinėjamas, tai reiškia, kad nieko Lietuvos pusėje, pasienyje, nebus. Tuo tarpu Punsko valsčiaus viršaitis Vytautas Liškauskas jau viešai paskelbė, kad vos už keleto kilometrų nuo Lietuvos bus statomas paukštynas. Gaila, kad mes nesugebame apsisukti taip, kaip lenkai. Jono Jagmino, kuris statė pasienyje inkubatorių, partneris buvo lenkas, gal todėl paukštyno idėja ten prigijo...

– Ar jau galvojate apie 2027 metų rinkimus į Lazdijų savivaldybės tarybą? Ar apsisprendėte, ar eisite?

– Laiko dar daug, bus kada pagalvoti. Entuziazmą dirbti politikoje labai numuša tai, kad pas mus vyresnioji karta negerbiama. Jaunimas ima triukšmu, šaukia, kad viską moka ir žino, nors daug ko nesupranta. Ir net nenori patarimų. Dėl to ir klaidos jų tokios apmaudžios. Amerikos prezidento rinkimai rodo kitokį pavyzdį. Tačiau Lietuvoje vyresniųjų pagarbos ir jų patirties, tradicijų perėmimas nustumtas į antrą planą.

Viskas prasideda nuo šeimos, kai prie stalo pirmiausia susodinami vaikai. Tas pats ir mokykloje – abiturientai pažymėjimų baigimo ceremonijoje sodinami garbingiausiose ložėse, o tėvai ir mokytojai sienas ramsto. Visuomet rodau žydų, kurie garsėja savo išmintimi ir pasiekimais, pavyzdį. Ten jaunimas visuomet patarimų vyresniųjų klausia. O pas mus informacija iš kartos į kartą neperduodama, ji nukeliauja į kapus...

Klausiate, kaip tvarkausi savo šeimoje? Žinoma, stengiuosi, kad jaunimas nediktuotų savo sąlygų. Nors klauso ne visuomet, nes mato aplinką, kaimynus, ir jiems taip gyventi noras kyla.

– Iš neoficialių šaltinių tenka girdėti, kad Jūsų vadovaujamos partijos skyrius gali ir vėl įsilieti į konservatorių gretas. Ypač jei vadovauti partijai ateis Laurynas Kasčiūnas, kuris Jūsų darbo metais rajone buvo dažnas svečias. Juk konservatorių partija rajone išgyvena sunkmetį: iš geriausiais Jūsų vadovavimo laikais dešimties vietų savivaldybės taryboje 2023 metais vykusiuose rinkimuose gavo vos dvi.

– Negaliu paneigti šios informacijos, pamąstymų tikrai buvo, o kaip viskas pasisuks, parodys ateitis. Ryšiai ne tik su Laurynu Kasčiūnu, bet ir su kitais nenutrūkę, išlikę, iki šiol bendraujame.

O dėl konservatorių pozicijos rajone, taip pat ir savivaldybės taryboje, galiu pasakyti tik tiek, kad čia, kaip ir įmonėje, nuo vadovo viskas priklauso: nėra vadovo – nėra ir rezultatų. Kažkada Lazdijų skyriuje turėjome daugiau kaip 600 narių, buvome gausiausias skyrius Lietuvoje. Kažin kiek jų šiuo metu belikę?

– Laikraščius skaitantys rajono gyventojai pasigenda kritikos rajono valdžiai „Dzūkų žiniose“, kur anksčiau jos buvo apstu. Nors žinome, kad, oficialiais duomenimis, jau nesate šios bendrovės akcininkas, tačiau ten dirba jūsų vaikai, taigi, įtakos galite turėti.

– Tačiau turime ir finansinių įsipareigojimų savivaldybei, turime su ja viešinimo sutartį. Ir negalima taip nesąžiningai elgtis kaip kai kurie: viename puslapyje – savivaldybės darbus giriantis straipsnis, kitame – kritika.  

– Lietuvoje jau garsiai kalbama apie Seimo žadamus Baudžiamojo kodekso įstatymo, su kuriuo pasibaigs ir visos čekučių bylos, net nuteistieji bus išteisinti, pakeitimus. Kaip prognozuojate – bus jie ar ne?

– Manau, kad bus. Visos partijos tuo suinteresuotos, visoms tai aktualu. Dabar prasidėję teismų procesai pakibo ore, belieka juos vilkinti...

– Neatsiejama Jūsų gyvenimo dalis yra ne tik politika, bet ir žemės ūkis, kuriame, kiek žinome iš ankstesnių pasikalbėjimų, esate žymiai ilgiau nei politikoje, nuo pat vaikystės. Kaip sekėsi pernai metais? Ar turėjote nuostolių?

– Metai tikrai buvo geri, derlius puikus. Nors gamta keičiasi, mums kažkaip vis pavyksta prie jos prisitaikyti. Keičiasi ir laikai, ūkininkavimo sąlygos, žemės ūkio ir jam teikiamų prioritetų rėmimas. Žaliąją politiką naujasis JAV prezidentas jau atšaukė. Bankai, kiek žinau, jos rėmimo jau nevykdo. Tai turės įtakos ir mums. Savo ūkyje rudeninius darbus suspėjome padaryti laiku – žemė sėjai paruošta, žiemkenčiai pasėti. Kad viskas gyvenime taip būtų kaip žemės ūkyje, kai rezultatas priklauso nuo įdėto triūso, skųstis nebūtų kuo.

– Dėkojame už įdomų pokalbį.

Danguolė Barauskienė, „Lazdių žvaigždė“ (2025-01-31)