Dzūkus stebina drąsusis paukštis

Dažniausiai šį paukštį pavyksta išgirsti, o štai sėkmė pamatyti nusišypso toli gražu ne kiekvienam. Tai charizmatiškas paukštis. Jo balsas nutilus dienos šurmuliui skamba išskirtinai, kurdamas ypatingą pavasario nakties nuotaiką.
Jau gera savaitė, kaip Saločių kaime gyvenančio Artūro Pilecko vienkiemyje prie jo iškasto tvenkinio apsigyveno didysis baublys. Šis retas paukštis, įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą, pasiskelbė nendrynų šeimininku ir trauktis nė neketina.
 „Ir pernai pastebėjau jį. Žinoma, nesu tikras, kad tai tas pats paukštis. Vis galvojau, kad vanagas. Kai išsiaiškinau, supratau, kad tai didysis baublys“, – pasakoja vienkiemio šeimininkas. Sako, nė nežinantis, ar paukštis jau parskridęs, ar žiemojęs čia.
Sodybos šeimininkas rūpinasi, kad žuvys nedustų jo tvenkinyje – įtaisęs siurbliukus, pumpuoja vandenį, tad net per šalčius tvenkinukas neužšalo. Būtent čia ir įsikūrė retas paukštis. „Geriu ryte arbatą ir stebiu jį. O jis sau ramiai eina aplink tvenkinį, mėgaujasi“, – džiaugiasi šeimininkas. Anot jo, matyt, didžiajam baubliui čia saugu – sodybos teritorija aptverta. Pasak šeimininko, jokia lapė nepatenka.
Tiesa, iš pradžių Artūras manęs, kad baublys atsitiktinai įskridęs jo kieman: „Sodyba aptverta, tad aš atidariau vartus, kad jis išeitų prie Zapsiuko, į tą beržyną, bet išėjęs naktį perskrido per tvorą, vėl sugrįžo prie mano tvenkinio ir jau nenori iš čia pasišalinti. Matyt, jam tinka ši vieta, patiko šie namai.“ Jis mano, kad baublys čia sugrįžta, mat jaučiasi saugus.
Artūras jį ir maitina: „Papjaustau vištienos. Tik ar sulesa, negaliu tvirtinti, kol matau, jis stovi susigūžęs, nelesa, bet kai ateinu už kiek laiko, vištienos neberandu.“
 Paukštis nebaikštus. „Prisileidžia per metrą, gal net arčiau. Per tokį atstumą prisileidęs žiūri, jei arčiau žengsi, tada jau pasipučia, dar gražesnis pasidaro“, – tikina A. Pileckas.
Pasakoja, kad sodyboje budi sargai, tačiau ir jie su naujuoju gyventoju susigyveno. „Šuniukai buvo „informuoti“, sudrausminti ir dabar viskas gerai. Kartu gyvena. Saugo Seimo narį“, – taip pavadindamas naująjį gyventoją pašmaikštauja sodybos šeimininkas. Gėrisi tokiu retu paukščiu ir jis pats. Tikisi greit išgirsiąs ir nepakartojamą didžiojo baublio baubimą.
Žuvinto biosferos rezervato ekologas Arūnas Pranaitis, išgirdęs apie didžiojo baublio pasirodymą vasarį nendryne, prie tvenkinio, sako, kad ne per anksti jis pastebėtas: „Dalis baublių pasilieka žiemoti. Žuvinto ežere šią žiemą mūsų specialistai ne kartą girdėjo baublių balsą, mat jie naktimis skraido ir kiauksi. Tačiau žiemą Žuvinte būna pasilikę tik pavieniai paukščiai, kai išgirsti naktį kiauksint, negali pasakyti, jie ten vienas ar du, bet jų būna labai nedaug.“
Pasak jo, žiemą jie įsitaiso nendrynų pakraščiuose, glaudžiasi prie neužšąlančių upelių. Ieško bet kokio maisto – pelėno ar išlindusios varlės.
Paklaustas, ar pas dzūką sodyboje apsistojęs didysis baublys jau parskridęs, ar peržiemojęs kažkur netoliese, ekologas pajuokauja, kad jo paties reikia paklausti, kitaip nesužinosi: „Baublys nėra tolimas migrantas, tad pasakyti, ar jis sėkmingai peržiemojo, o gal dabar parskrido, tikrai niekas nepasakys.“
O tokį dzūkų baublio nenorą iš privačios sodybos išsikelti ekologas paaiškina paprastai: „Kiekvienas kąsnis – aukso vertės šiuo metu baubliams, tad jis ir nesitraukia, net ir neturi kur dingti. Išgyvenęs iki pavasario, jis susiras sau ir kitą vietą.“
„Būtų labai gerai, kad žmonės nebaidytų, paglobotų paukštį. Jis juk nieko blogo nedaro. Vasarą  maitinasi visokiais vandens vabzdžiais, labai smulkiomis žuvytėmis – tikrai žalos nedaro. Jeigu žmogus globoja tą baublį ir paukštis leidžiasi globojamas, tai labai gerai“, – sako pašnekovas.
Specialistas netgi linkėjimų perdavė dzūkui, gamtos mylėtojui, globojančiam didįjį baublį.
Dineta Babarskienė (“Lazdijų žvaigždė”, 2021-02-26), gamtininko R. Buinausko nuotr.