Šiemet L. Kolkienė užaugino 1500 pomidorų daigų ir 2000 našlaičių

Lazdijuose gyvenanti Loreta Kolkienė vyro padarytuose dviejuose didžiuliuose šiltnamiuose Turistų gatvėje augina pomidorus, paprikas, agurkus, įvairias gėles ir jų daigus. Šį savo mėgėjišką verslą pradėjo pernai. Tokiam apsisprendimui įtakos turėjo brolienė, Kaišiadorių rajone užsiimanti gėlių ir daržovių auginimu. Taigi ir Loreta nusprendė pabandyti. Pernai augino našlaites, ledukus ir chrizantemas, pomidorų daigus. Visos gėlės ir daržovių daigai turėjo paklausą, todėl šiemet produkcijos asortimentą praplėtė.
Turguje vyksta konkurencija
Šį pavasarį Loreta užaugino net 1500 pomidorų daigų ir 2000 našlaičių. Didžiąją dalį užaugintos produkcijos pardavė iš namų, šiek tiek turguje, bet ten, anot moters, sunku prasimušti. Vyksta konkurencija, todėl ne visi geranoriškai priima naujokus. Ir ji vieno prekeivio buvo pasiųsta į ,,gerą“  vietą...
Paklausta, ar nejaučianti konkurencijos iš Lenkijos augintojų pusės, sakė, kad jie tikrai sudaro konkurenciją lietuviams, ypač lazdijiečiams. ,,Pati važiavau į Lenkiją ir domėjausi ten vyraujančiomis kainomis. Iš namų produkciją pardaviau lenkiškomis kainomis, o turguje – šiek tiek brangiau. Džiaugiuosi, kad pirkėjų netrūksta, kad sugrįžta tie patys žmonės. Ateina, apie mus sužinoję, ir jų kaimynai. Taip pirkėjų ratas plečiasi“, - pasakojo L. Kolkienė. Šiemet moteris augino net dvylikos spalvų našlaites. Jų daigelius perka Babtuose ir parsivežusi sodina į vazonėlius vasario viduryje – kovo pradžioje, kad žiedais gėlės džiugintų prieš Motinos dieną. Paklausiausios, pasak Loretos, buvo geltonos našlaitės. Šio sezono naujiena – šviesiai rožinės spalvos, persipinančios su tamsiai rožine, našlaitės. Jų užaugino 400, bet paklausa buvo kur kas didesnė. Žmonės šių gėlių labai norėjo. ,,Stengiuosi auginti po mažiau, bet daugiau rūšių gėlių. Vienas vyriškis turguje, pastebėjau, pardavinėjo tik vienos spalvos našlaites ir, matyt, todėl pirkėjų sulaukė nedaug. Viena spalva jiems nepadaro įspūdžio“, - teigė L. Kolkienė, jau pardavusi ir augintas svyrančias pelargonijas, našlaites, surfinijas.
Kai kurie pažįstami sako, kad niekur neįmanoma paragauti tokių skanių pomidorų kaip pas ją. Loreta jų augina daugybę rūšių: juodus, baltus, mėlynus, geltonus, raudonus, tarp pastarųjų – netgi rievėtus. Ypač dideli  veislės ,,Meškos letena“ pomidorai,  geru skoniu pasižymi ,,Tolstoj“, ,,Red pear“, ,,Džiuljeta“, ,,Alikante“ ,,Brooklyn“, ,,Banana legs“ bei kitų veislių pomidorai. Sėklas perka ukrainietiškas, rusiškas, lietuviškas ir įvairias kitokias. ,,Pirmiausia išbandau pati, žiūriu, ar pomidorai skanūs, koks jų aukštis, ar atsparūs ligoms, ar dera visą sezoną. Tada žinau, ką pasiūlyti savo pirkėjams. Pomidorus sėju vasario gale. Paskui išpikuoju į vazonėlius po vieną ir laikau šildomame šiltnamyje, trąšų naudoju labai minimaliai, tręšiu tik tada, jei matau, kad to reikia“, - teigė moteris.
Ji dar puoselėja ir chrizantemas – baltas, geltonas ir tamsiai raudonas. Didžiausią paklausą turi baltos. Jas daigais iki Tėvo dienos pasodina tiesiai į dirvą, o rudenį iškasa ir perkelia į vazonus. Gėlės užauga tokios didelės, kad būna sunku apglėbti. Pasak Loretos vyro Algirdo, pernai vyresnės moterys, įsigijusios chrizantemas, neįstengdavo šių panešti. Rodydamas į lauke stovinčią didelę automobilio priekabą, teigė, kad į ją tilpdavo vos 18 vazonų. Gėlių auginimas atvirame grunte pasiteisino. Joms labai tiko sodyboje esanti priemolio dirva. Prieš rudenį chrizantemos buvo nupurkštos žydėjimą skatinančiomis trąšomis. Artėjant Vėlinėms Loreta ne tik pardavinėja šias karališkas gėles, bet ir daro puokštes, prekiauja žvakėmis. Tada ji dirba pagal verslo liudijimą. Puokštes daro iš dirbtinių bei džiovintų gėlių, sidabrinių eglių šakų, kurios, nors ir labai gražios, bet smarkiai badosi. Taigi pinigai nėra lengvai uždirbami, kaip tai daugeliui atrodo iš šalies. Nemažai žmonių pageidauja baltų gėlių puokštėse, kai kurie nori spalvotų. Kiti prašo juodų rožių, nes tokias esą matė per televiziją.
,,Ant bangos“ bus skiepyti pomidorai
Televizija žmonėms daro išties didelę įtaką jų pasirinkimui. ,,Pirkėjai sakė, kad per televiziją jau pasakojo ir apie skiepytus pomidorus. Taigi jie kitais metais irgi turbūt bus ,,ant bangos“. Skiepyti pomidorai užaugina tris kartus didesnį derlių nei paprasti pomidorai. Nebijo ligų. Reikės pabandyti juos auginti. Studijuodama miškininkystę, mokiausi skiepyti medelius, taigi dabar galėsiu pritaikyti įgytas žinias“, - tvirtino Loreta. Ji vazonuose puoselėja ir svyrančius pomidorus, kuriuos žmonės taip pat mielai pirko. Ant jų užsimezga ne dešimtys, o šimtai mažyčių pomidoriukų. Sodyboje veši ir stambiavaisė basovija – pomidoro medis. Jis ne tik įdomus, dekoratyvus dėl didelių lapų, bet ir dėl vaisių, kuriuose  gausu C, B, B6 vitaminų ir geležies. Prie šiltnamio lauke žaliuoja kiti įdomūs augalai – afrikiniai agurkai, dar vadinami arbūziukais. Vaisiai, pasak Loretos, būna tamsiai žali su gelsvais dryžiukais. Jų skonis primena melionus. Afrikinius agurkus galima marinuoti, valgyti šviežius ir dėti į mišraines.
Paklausta, kas šioje veikloje yra sunkiausia, Loreta sako, kad sunku viską užauginti. Reikia įdėti daug darbo. Pavyzdžiui, 2000 našlaičių reikėjo išpikuoti ir persodinti į vazonėlius labai greitai, per trumpą laiką, todėl talkon kvietėsi drauges. Na, o pardavinėti savo produkciją, anot jos, smagu. Moteris mėgsta bendrauti, dalintis patirtimi bei patarimais su pirkėjais. Vienas iš jų, L. Kolkienės teigimu, gal kokius 7 kartus kreipėsi į augintoją konsultacijos. Tokie dalykai džiugina, malonu, kad žmonės vertina jos praktinę patirtį ir žinias.
Taip pat šeima augina ir paukščius – antis, patarškas, planuoja užsiimti šunų veisimu. Sodyboje laiko du didžiulius senbernarus, neturinčius veislės dokumentų. Žada veisti cvergšnaucerių veislės šunis, kurie, pasak sutuoktinių, gali tikti net alergiškiems žmonėms. Vienas iš jų, pirktas iš veislyno, tuoj apsigyvens šioje draugiškoje ir darbščioje šeimoje. Ji su savo veisliniais augintiniais ateityje dalyvaus šunų parodose. Jauniems žmonėms planų, noro ir entuziazmo veikti tikrai nestinga. Jie negalvoja laimės ieškoti svetur.  
Sutuoktiniai gyvenimu nesiskundžia
Paprašyta papasakoti apie save ir savo šeimą, Loreta sako gimusi Kernavėje, augusi Kaišiadorių rajone, o dirbusi Ukmergėje miškininke 12 metų. Deja, pasikeitus urėdijos valdžiai, teko išeiti iš darbo savo noru, nes naujasis vadovas iš Vilniaus nevertino žmonių. ,,Man, miškininkei, turinčiai  aukštąjį išsilavinimą, pasiūlė šluoti kiemą“, - pasakojo gėlių ir daržovių daigų auginimu dabar užsiimanti L. Kolkienė. Kadangi vyras Algirdas dirbo Vilniuje, o namo grįždavo tik savaitgaliais, šeima prieš trejus metus nusprendė kelti sparnus į Lazdijus. Loreta su Algirdu tikėjosi, kad vyro tėvai padės prižiūrėti dukras Rugilę ir Gabiją, taigi jie turės daugiau laiko užsiimti darbine veikla. Deja, kaip sakė moteris, neseniai  mirė anyta, taip ir nespėjusi pasidžiaugti anūkių bendryste. Taigi ant Loretos pečių gula nemažai šeimyninių ir darbinių rūpesčių. Šeima dabar remontuoja tėvų namus, esančius Turistų gatvėje, įsikūrusius labai gražioje vietoje. Sodyboje daug žalumos, atokvėpiui pastatyta pavėsinė ant upelio kranto. Sėdėdamas joje gali stebėti plaukiojančias ir besivartančias ore žuvytes, mėgautis krantus juosiančiais didžiuliais medžiais ir kabančiomis Loretos augintomis gėlėmis. Idiliška vietelė, kurioje po darbų gali atsikvėpti, pasisemti ramybės, grožėtis nuostabia gamta ir supančiu pasauliu. Loreta ir Algirdas – darbštūs žmonės, džiaugiasi gyvenimu Lazdijuose ir nė karto nepasiskundė, kad yra sunku pragyventi, nors abu  neturi valdiškų darbų, triūsia tik Algirdo tėčio ūkyje.
Su Algirdu Loretą supažindino jo brolis, merginos kurso draugas. Su juo kartu dirbo Ukmergės urėdijoje. Sukūręs šeimą ir Algirdas gyveno Ukmergėje. Jis nagingas statybininkas, moka gaminti vargonus. Kaip pats sako, vargonus pagamino Elektrėnų, Panevėžio, Vilniaus liuteronų evangelikų bei kitoms bažnyčioms. Turėjo užsakymą ir tolimajame Sibire, Barnaule. Tačiau dabar, Algirdo teigimu, užsakymų nėra, Lietuvoje niekam nereikia vargonų. Juos reikia ilgai daryti, labai brangios medžiagos. Bažnyčios neišgali jų įsigyti naujų ar remontuoti.
Sutuoktiniai augina dvi dukras. Rugilė šiemet baigė antrąją klasę. Lazdijų meno mokykloje mokosi groti fortepijonu. Mergaitė jau padeda mamai atlikti kai kuriuos darbus – į vazonėlius prideda žemių, pasodina daigus, palaisto, pastato į vietą. Gabija – būsima pirmokė, todėl didelių darbų nudirbti dar nepajėgia. Lazdijų meno mokykloje ateinančiais mokslo metais ruošiasi mokytis groti fortepijonu ir lankys pramoginius šokius. Pasak Loretos, kuo daugiau veiklos, tuo mažiau turės laiko sėdėti prie kompiuterio.

Dalia Švetkauskaitė, „Lazdijų žvaigždė“