Atminties keliu

Rugsėjo 23 dieną Lietuva mini Vilniaus geto sunaikinimo metines. Ši skaudi data kiekvienais metais paskatina mus atsigręžti bei apmąstyti tuos tragiškus laikus, kai Holokausto metu buvo sunaikinta beveik visa Lietuvos žydų bendruomenė. Antrojo pasaulinio karo priedangoje, savo ,,naujosios tvarkos labui“ naciai siekė sunaikinti visus Europoje gyvenusius žydus. Pirmą kartą istorijoje pramoniniai metodai buvo naudojami masiniam visos tautos naikinimui. Nužudyti šeši milijonai žydų, iš kurių - 1 500 000 vaikų. Šis reiškinys vadinamas Holokaustu.
Holokaustas yra ypatingo genocido apraiška dvidešimtojo amžiaus istorijoje: valstybės finansuojamas sistemingas 1933-1945 metais nacių Vokietijos ir jų kolaborantų vykdytas Europos žydų persekiojimas ir naikinimas. Holokaustas neaplenkė ir Lazdijų rajono. Šalia Lazdijų, Katkiškės kaime, buvo įkurtas getas, į kurį suvaryti visi miesto ir valsčiaus žydai. Geto teritorija buvo aptverta, saugoma, kaliniai varomi į darbus. Katkiškės kaime Antrojo pasaulinio karo metais buvo sušaudyti 1535 mūsų krašto žydai.
Jau tapo tradicija Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijoje rugsėjo – spalio mėnesiais organizuoti įvairius renginius, skirtus šiam liūdnam istoriniam įvykiui paminėti. Holokausto tema organizuojamos netradicinės pamokos, klasės valandėlės, viktorinos, prisimenama Katkiškės kaimo tragedija, lankantis žydų žūties vietoje. Įvairių dalykų pamokose Holokausto tema aptarinėjama ir perteikiama įvairiais aspektais: aukų; nusikaltėlių/kaltininkų; stebėtojų; gelbėtojų. Tam tikslui mokytojai pasitelkia informaciją apie antisemitizmą, žydų gyvenimą Europoje prieš Holokaustą, Antrojo pasaulinio karo pasekmes, nacių iškilimą į valdžią.
Šiais metais Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijoje rugsėjo 18 d. – spalio 31 d. vyks renginiai, skirti Holokausto aukoms atminti: radijo laida ,,Holokausto aukų atminimo diena tarptautiniame kontekste”, skaidrių Holokausto aukoms atminti demonstravimas pertraukų metu, geografijos-istorijos pamoka – viktorina ,,Gyva žydų istorija“, netradicinės bei integruotos įvairių dalykų pamokos bei mokinių savarankiški darbai, liudijantys žydų istoriją bei genocidą Lietuvoje.
Muziejininkė Irina Radvilavičienė pakvietė mokinius į Laisvės kovų muziejuje organizuojamas netradicines istorijos pamokas, skirtas Lietuvos žydų genocido dienai atminti. Rugsėjo 18-20 dienomis muziejuje organizuojamose netradicinėse pamokose dalyvavo 5,6,8,3g ir 4g klasių mokiniai, kuriems muziejininkė priminė artėjančią atmintiną datą – Rugsėjo 23 – ąją. Papasakojo, kodėl mūsų tauta mini šią dieną bei pakvietė kartu pažiūrėti dokumentinį filmą ,,Gyvybės ir kančių duobė“, pasakojantį apie Veisiejų miestelyje gyvenusių žydų Kuklianskiu šeimos likimą.
Filmas „Gyvybės ir kančių duobė“ – tarsi dvasinis paminklas gyviesiems, o kartu ir gyvųjų padėka visiems, kurie tiesė gyvybės tiltą.
Filmo siužete - 2007-ųjų vasara. Išgyvenęs Holokaustą, Mošė Kuklianskis surinko gausų būrų savo giminaičių, vaikų, anūkų, gyvenančių JAV, Olandijoje, Izraelyje ir leidosi į kruopščiai paties Mošė parengtą ir suplanuotą kelionę praeities takais, kurios metu savo šeimos jaunajai kartai stengėsi atsakyti į klausimą, kaip jiems – Veisiejų vaistininkui Sauliui Kuklianskiui ir trims jo vaikams Mošė, Anai ir Samueliui pavyko išlikti gyviems per tris nacių okupacijos metus – 1,5 metų Baltarusijoje, Gardine kur iš 30000 prieš karą gyvenusių žydų išliko apie 200-250 ir 1,5 metų miško duobėse Lietuvoje, padedant Sventijansko, Gerdašių, Vainiūnų, Mocevičių ir Bugiedos kaimų gyventojams.
Filme jaučiamas Mošė Kuklianskio ir jo artimųjų begalinis dėkingumas Lietuvos žmonėms, rodos, už paprasčiausią ŽMOGIŠKUMĄ, tačiau tuomet stipriai balansavusį tarp būties ir nebūties ribos.
Penktadienį, rugsėjo 22 dieną, Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos mokiniai prisijungė prie pilietinės iniciatyvos „Atminties kelias“. Istorijos mokytojos Salomėjos Paškevičienės pakviesti,1 gb klasės mokiniai dalyvavo netradicinėje pilietiškumo pamokoje ,,Žmogus gyvas tol, kol prisimena tai, ko niekas neturi pamiršti“. Pamoka vyko Lazdijų žydų sušaudymo vietoje, Katkiškės kaime. Istoriją liudijantį pasakojimą mokytoja Salomėja Paškevičienė pradėjo prof. Vytauto Landsbergio pasakytais žodžiais. „Holokaustas – ne istorija. Holokaustas katastrofa, tai iš tiesų civilizacijos katastrofa, kuri ištiko „kruvinąsias žemes“ Vidurio Europoje antro didžiojo karo metais, ir anuometinė milijonų žydų tragedija“. Mokytoja teigė, kad nužudyti tūkstančius gali ir du, automatais ginkluoti, vyrai. Niekuo nerizikuojantys, išskyrus savo sielą! Bet ši jiems nerūpi... Likti gyvu - tikėtis stebuklo! Išgelbėti vieną žydą reikėjo nepaprastos drąsos! Išgelbėti galėjo tik tie, kurie rizikavo savo, savo vaikų, savo šeimos gyvybe. Todėl mokytoja kvietė mokinius neprarasti budrumo ir skatino susimąstyti - juk kiekviename žmoguje gali glūdėti vilkas. Svarbu, kad jis neprabustų...
Laisvės kovų muziejaus vyr. muziejininkė Irina Radvilavičienė pasidžiaugė, kad pilietinė iniciatyva „Atminties kelias“ skatina jaunimą nepamiršti Lietuvoje gyvenusių žydų aukų atminimo. Primindama mūsų krašto žydų istoriją, pateikė statistinių žinių apie 1941 m. rugsėjo - lapkričio mėn. sušaudytus žydus Seirijuose, Leipalingyje, Lazdijų gete, į kurį buvo suvaryti bei kartu sušaudyti Veisiejų miestelio žydai.
Mokiniai į istorinio atminimo vietą atvyko nešini didžiuliu tremtinių šeimos lagaminu, liudijančiu Lietuvos gyventojų genocidą Sovietų Sąjungos okupacijos laikotarpiu. Tarp 1941-ųjų metų tremtinių – apie 1 proc. tuometinės Lietuvos žydų. Lagaminas – Laisvės kovų muziejaus eksponatas – yra „dalyvavęs“ tradicinėje Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos mokinių istorijos konferencijoje „Išsaugokime istorinę atmintį“, kaip tremties į nežinią simbolis.
Šįsyk lagaminas liudijo nacistinį genocidą prieš mūsų šalyje gyvenusią žydų tautą. Tik jame nebuvo einančiam į nežinią žmogui būtiniausių daiktų. Lagamine – 8c klasės mokinių surinkti akmenėliai su užrašytais žydų vardais ir liudijimais, kad mes – širdimi kartu su jais.
Kaip pastebėjo istorijos mokytoja Salomėja Paškevičienė, šis lagaminas gali tapti ir gražaus bendradarbiavimo su Laisvės kovų muziejumi simboliu.
Pilietiškumo pamokoje dalyvavusi Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos direktorės pavaduotoja Edita Pavasarienė, kai prie paminklo Lazdijų žydų žudynių vietoje – Katkiškėje buvo padėti akmenėliai, uždegtos žvakutės, džiaugėsi, kad tokios, netradicinėje aplinkoje, organizuojamos pamokos aktyviai įtraukia mokinius į savo krašto istorijos pažinimą ir yra daug naudingesnės, nei istorijos mokymasis iš vadovėlių.
Lazdijų M. Gustaičio gimnazijos istorijos mokytoja Salomėja Paškevičienė,
Laisvės kovų muziejaus vyr. muziejininkė Irina Radvilavičienė